Lietuvių mokslo draugija

Lietùvių mókslo draugijà, mokslo, švietimo ir kultūros draugija, veikusi Vilniuje 1907 IV 7–1940. Paskirtis – įvairių mokslo šakų požiūriu tirti su Lietuva susijusias problemas, rinkti tautosaką, liaudies meną, archeologinius radinius, lituanistinę literatūrą, rankraščius, periodinius leidinius, sudarinėti geologijos, botanikos ir zoologijos eksponatų rinkinius, leisti mokslinius leidinius, rengti paskaitas. Draugijos steigimo idėja glaudžiai susijusi su Mažąja Lietuva. Mintis kurti Lietuvių mokslo draugiją kilo Jonui Basanavičiui 1879, kai Tilžėje įsikūrė Lietuvių literatūros draugija. Georgas Julius Justus Sauerweinas, laikydamas ją grynai vokiška draugija, 1882 Lietuviškoje ceitungoje rašė, kad prūsų lietuviams būtina steigti savą „Lietuvišką mokslo draugystę“, kuri leistų populiarias lietuviškas knygas ir kita. Tam pritarė J. Basanavičius, teigdamas, jog nesą ko tikėtis, kad mūsų kaimynai vokiečiai, lenkai ir rusai rūpintųsi lietuvių kalbos ir tautybės išlaikymu, o „...kalbai sunykus – nebus Lietuvos, nebus lietuvininkų“. Į draugiją turėjo įeiti ir „maskoliškosios Lietuvos“ (Didžiosios Lietuvos) lietuviai. 1907 II 28 patvirtinti įstatai, Vilniuje netrukus įvyko Lietuvių mokslo draugijos steigiamasis susirinkimas. 1908 VIII 18 draugijoje buvo 144 nariai, 1915 – 650, 1918 – 846. Per visą Lietuvių mokslo draugijos veikimo laikotarpį jai priklausė apie 2000 narių. Lietuvių mokslo draugijos veikla buvo iš esmės susijusi su Dižiąja Lietuva. Nuo 1939 I 11 vadinta Lietuvių mokslo mylėtojų draugija. 1940 prijungta prie Lietuvos mokslų akademijos.

L: LE; TLE; Milius V. Mokslo draugijos ir lietuvių etnografija. V., 1993, p. 117–126.