Georgas Julius Justus Sauerweinas
Sauerweinas Georgas Julius Justus (Jurgis Záuervainas) 1831 I 15Hannoveryje (Vokietija) 1904 XII 16Osle (Norvegija; palaidotas Gronau, Vokietija), Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, politikas, poetas, poliglotas, lietuvių kalbos gynėjas. Filos. dr. (1873). Sorbas. Göttingeno, Vienos, Londono universitetuose studijavo teologiją, filosofiją, kalbas, klausė fizikos, chemijos, botanikos paskaitų. 1873 baigė Göttingeno universitetą ir įgijo meno magistro laipsnį. Sauerweinas mokėjo apie 60 kalbų. Dirbo Göttingeno bibliotekoje, daugiausia – britų Biblijos draugijai, vertė Bibliją į įvairias kalbas, darė vertimų korektūrą. Apie 1874–1898 gyveno Mažojoje Lietuvoje. Lietuvių kalbą išmoko per 6 mėnesius Girėnuose (Ragainės apskrityje), gyvendamas Kalvaičių šeimoje. Dažnai lankėsi Stalupėnuose, Šilininkuose, Klaipėdoje, Tilžėje, Ragainėje. 20 metų rūpinosi lietuvininkų reikalais, skleidė lietuvybę. Buvo lietuvių tautinės ir politinės veiklos vienas pagrindinių vadovų. 1879 ir 1881 Klaipėdos apskrities kandidatas į Prūsijos karalystės seimą, 1898 Tilžės–Lankos apskrities lietuvių kandidatas į Vokietijos Reichstagą, Prūsijos landtagą, tačiau išrinktas nebuvo. Aktyviai dalyvavo „Birutės“ draugijos (įsteigta 1885; jos garbės narys, kurį laiką ir pirmininkas) ir Lietuviškosios konservatyvų draugystės (įkurta 1890) veikloje. Susirinkimuose ragino kovoti už lietuvių kalbą, kurią gindamas įgijo priešininkų. Siekė atgaivinti lietuvių kalbą tikybiniu pagrindu, todėl sumanė kurti šventadienio mokyklas ir jose lietuvių vaikus mokyti tikybos. Sauerweino rašytose argumentuotose lietuvių peticijose karaliui (po jomis būdavo surenkama iki 30 000 parašų) reikalauta lietuvių tikybos pamokas grąžinti į mokyklas. Sauerweinas ragino mokytojus išlaikyti lietuvių kalbą. Padėjo rengti deputacijas pas Vokietijos valdžią ir Prūsijos karalius. Bendradarbiavo „Aušroje“. Su Sauerweino vardu susijusi literatūrinė polemika Aušroje (1883) tarp poetų romantikų ir jų priešininkų. Pasirašinėjo įvairiais vardais: Silvatikus, Rukštinaitis, Pelėdaitis, Girėnas. Sukūrė daugiau kaip 300 eilėraščių daugiau kaip 30 kalbų (Jaunųjų lietuvininkų giesmelė, Lietuviškoji giria, Gals yr’ tylėjims, Lietuva ant visados, Vainikas, Prisikelk, Lietuvininkai mes esam gimę, Nemunas ir lietuviškoji kalba, Mano motinos kalba, Nors esam lietuviais gimę ir kitus), epinę poemą Nemunyčiai, baladę Macilėnas ir Gražina ir kita. Daugumą Sauerweino eilių išleido Vilius Kalvaitis. Daug jo patriotinių eilėraščių tapo liaudies dainomis, o Lietuviais esame mes gimę – neoficialiu Mažosios Lietuvos himnu. Iki 1941 šios dainos melodijos pradžia skambėdavo kaip Lietuvos radiofono signalas. 1884–1885 Savaitraštyje „Niamuno Sargas“ paskelbtas publikacijų ciklas Tikrieji vokiečių kultūros prie Nemuno uždaviniai laikytinas programiniais socialiniais ir kultūriniais reikalavimais, keliamais Vokietijos vyriausybei. Tai argumentuotos tikrojo vokiškumo atstovo pastangos pagerinti lietuvininkų gyvenimą. 1899 išvyko į Norvegiją. Svarbiausi raštai: Apie atgaivinimą mūsų lietuviškos kalbos (pranešimas 1887 Birutės draugijos susirinkime), Prūsų lietuvininkų malonė už savo širdingiausiai mylimąjį Karaliūną (1888), Kaiser Friedrich und die Litauer, 1890 [Kaizeris Frydrichas ir lietuviai], Die litauische Frage einiger Zeitungen, 1888 [Kelių laikraščių lietuvių klausimas], Ueber littauisches Volksthum und littauische Volkstracht, 1890 [Apie lietuvių tautybę ir lietuvių tautinius drabužius], Ueber einige Verirrungen und Missgriffe neuester Kultur, 1891 [Apie kai kuriuos naujausius kultūros klystkelius ir klaidas], Immanuel Kant und Ludwig Windthorst, 1891 [Immanuelis Kantas ir Ludwigas Windhorstas] ir kiti.
L: Kūjus M. Jurgis Sauerveinas-Girėnas // Keleivis. 1954, nr. 12 (41); Lietuvininkams jis buvo tikras draugas // Keleivis. 1955, nr. 1 (42); Iš kelionės užrašų. Prie brangaus prūsų lietuvių kapo // Lietuvos pajūris. 1969, nr. 3; Masalskis H. Dr. Georg Sauerwein – Sein Leben und Wirken, 1981; Tumavičiūtė I. Jurgis Zauerveinas – skelbęs santaiką visam pasauliui // Nuo Mažvydo iki Vydūno. Karaliaučiaus krašto šviesuoliai. V., 1998.
Daiva Kšanienė
Leonardas Poviliūnas
Iliustracija: Georgas Sauerweinas ant Šešupės kranto kalbasi su rusų kareiviu, atvirukas, iki 1914 / Iš Domo Kauno rinkinio
Iliustracija: Georgo Sauerweino knygos „Kelių laikraščių lietuviškasis klausimas“, 1888, viršelis
Iliustracija: Georgo Sauerweino knygos „Rūgštaus vyno eilėraščiai“, 1993, viršelis
Iliustracija: Georgo Sauerweino eiliuotas kreipimasis į Vokietijos kaizerio sosto įpėdinį, 1888 / Iš Domo Kano knygos „Mažosios Lietuvos knyga“, 1999
Iliustracija: Georgo Sauerweino populiarus portretas / Iš MLEA
Iliustracija: Georgo Sauerweino archyvas ir muziejus baronų Engelbrechtų rūmuose, 2001 / Iš Jokūbo Skliutausko rinkinio
Iliustracija: Lietuvininkės Karaliaučiuje, 1890 / Iš Anso Lymanto archyvo
Iliustracija: Georgo Sauerweino kapas Gronau miesto kapinėse – toliau motinos ir tėvo kapai, 1969 / Iš Anso Lymanto rinkinio
Iliustracija: Gronau bažnyčia, kurioje kunigavo rašytojo tėvas Augustas Philippas Liudvikas Sauerweinas, 2001 / Iš Jokūbo Skliutausko rinkinio
Iliustracija: Georgas Sauerweinas apie 1910–1914 / Iš Domo Kauno knygos „Knygos kultūros karininkai“, 2004