Klaipėdos mokyklos
Klapėdos mokỹklos. Teiginys, kad pirmoji mokykla uostamiestyje įsteigta apie 1292, tebėra neįrodytas. Greičiausiai Kryžiuočių ordino valdymo metais jų nebūta, nes tarp 470 Prūsijos jaunuolių, 1480–1525 imatrikuliuotų Vakarų Europos universitetuose, klaipėdiškių neaptikta (pirmieji užregistruoti 1540). Dokumentuose mokytojų buvimas senojoje Klaipėdoje patvirtintas 1540: apmokestintų miestiečių sąraše įvardytas asmuo, gyvenęs „pas mokytoją“. Pirmoji ir seniausia parapinė mokykla, Johanno Sembritzkio liudijimu, čia įsteigta „tuoj po Reformacijos“ ir veikė prie vokiečių miestiečių ir lietuvių bažnyčių. Ji buvo bendra, nes abi bendruomenės ilgą laiką sudarė vieną pastoracinį vienetą. Mokyklos atsiskyrė apie 1620, lietuvių bendruomenei tapus savarankiška (Klaipėdos lietuvininkų parapinė mokykla). Be jos, Klaipėdoje veikė dar magistrato išlaikomų elementarinių mokyklų. Pirmoji jų – Senamiesčio elementarioji mokykla atidaryta XVI–XVII a. sandūroje. Čia 1602 mokytojavo Valentinas Marquartas, 1666 Michaelis Rennas. Netrukus tokia pat atidaryta Friedricho mieste (vok. Friedrichstadt), net 2 įsteigtos Krūmamiestyje. Šios mokyklos turėjo atskirus pastatus, juose buvo po 2 patalpas – klasė vaikams mokyti bei butas mokytojui gyventi. XVIII a. mokyklos imtos atidarinėti jau ir priemiesčiuose, anksčiausiai – Vitėje (lietuviška, Vitės mokyklos); 1737 ir 1741 – Smeltėje (Smeltės III pradinė mokykla, Smeltės II pradinė mokykla). XVIII a. dar veikė atskiros evangelikų reformatų ir katalikų elementarinės mokyklos (Klaipėdos katalikų parapinė mokykla) bei įgulos kariškių vaikams skirta mokykla. Dirbo apie 10 privačių pradinių mokyklų, kelios kampo mokyklos (vok. Winkelschulen). Tokį mokyklų skaičių lėmė 1736 paskelbtas visuotinio mokymo įstatymas Principia regulativa. 1806 Friedricho mieste atidaryta pirmoji atskira mokykla mergaitėms. Besimokančiųjų daugėjo, tačiau visuotinio mokymo nepasiekta: 1816 užregistruoti 1132 mokyklinio amžiaus vaikai, iš jų 635 lankė 4 miesto mokyklas, 332 mokėsi privačiose mokymo įstaigose bei reformatų mokykloje. 165 (arba 14,6%) mokyklos nelankė. Tokių vaikų vėlesniais metais daugėjo: 1823 iš 1431 privalančio lankyti 707 mokėsi keturiose miesto mokyklose, 365 lankė privačias arba reformatų parapinę mokyklą, o nesimokančiųjų buvo jau 359 (25,1%). Mokyklos stambėjo – 1825 Senamiesčio, Friedricho miesto bei Krūmamiesčio (arba Naujamiesčio ) dviejose elementarinėse mokyklose mokėsi 716 vaikų (363 berniukai, 323 mergaitės). 1841 pastatyta didelė Smeltės I pradinė mokykla, 1843 – Smeltės IV pradinė mokykla, 1855 – mergaičių mokykla, gavusi Parko (vėliau Simono Dacho mokyklos) vardą, 1865 – Ferdinando aikštės, 1868 – Smeltės vokiečių katalikų, 1879 Kopgalio pradinė mokykla, 1884 – Joniškės, 1896 – Žydų pradinė mokykla. Tarpukariu atidaryta lietuvių Donelaičio mokykla (1926), Smeltės lietuvių katalikų pradinė mokykla (apie 1928), Pavyzdinė pradinė mokykla (1936), Kanto liaudies mokykla (1937), Rėzos pradinė mokykla (1938). Kelios vėliau nutraukė savo darbą: XIX a. II pusėje buvusiame Naujamiestyje, Žardžių gatvėje, performuota į mergaičių mokyklą ir perkelta į Ligoninės g. 16, bet 1881 uždaryta, jos mokinės nusiųstos į Parko mokyklą. 1880 Smėlio pylimo gatvėje veikė to paties vardo mokykla (Klaipėdoje įkūrus mokytojų seminariją, ji tapo bazine būsimųjų mokytojų pedagoginės praktikos mokykla), 1908 ji sujungta su Ferdinando aikštės mokykla, o 1937 – su naująja Kanto mokykla. Nuo XIX a. II pusės veikusi Balasto aikštės mokykla uždaryta apie 1930. XIX a. atidarytos dar kelios specialiosios mokyklos. Anksčiausiai (1817) – verpėjų paruošimo mokykla (vok. Spinnschule). Veikė neilgai. XIX a. pabaigoje įsteigtos mokyklos akliesiems, kurčnebyliams bei kelios žemės ūkio mokyklos. Pirmoji aukštesnioji mokykla, davusi pradžią Luizės gimnazijai, darbą pradėjo XVII a. pabaigoje. 1829 atidaryta navigacijos mokykla, 1855 – berniukų ir mergaičių vidurinės mokyklos (Klaipėdos aukštesnioji mergaičių mokykla, Klaipėdos senamiesčio berniukų vidurinė mokykla). 1900 įkurtas preperandumas, 1902 – seminarija (Klaipėdos mokytojų seminarija), 1922 – Lietuvių gimnazija (Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazija), 1923 – Klaipėdos muzikos mokykla, 1925 greta vokiškos atidaryta lietuviška Klaipėdos spartesnioji mokykla. Įsteigtos 3 aukštosios mokyklos: 1934 – Klaipėdos prekybos institutas, 1935 – Klaipėdos pedagoginis institutas ir Klaipėdos krašto pedagoginis institutas.
Albertas Juška
Iliustracija: Išlikęs Klaipėdos mokyklos, statytos 1816, pastatas Ligoninės g. 16, 2003 / Iš Alberto Juškos rinkinio
Iliustracija: Klaipėdos žemės ūkio žiemos mokyklos moksleiviai. lš kairės IV stovi Martynas Kėkštas, apie 1923 / Iš Rūtos Kėkštaitės-Mačiūnienės albumo