Klaipėdos lietuvininkų parapinė mokykla

Klapėdos lietùvininkų parãpinė mokyklà. Apie 1590 lietuvių bendruomenė tapo savarankiška, tada atidaryta ir atskira parapinė mokykla. Pirmuoju jos precentoriumi laikytinas diakonas J. Aldus. Lietuvininkų parapinė mokykla buvo name, pastatytame lietuvių bažnyčios kunigui priklausiusiame sklype, tarp Jono gatvės tęsinio ir Turgaus gatvės. Jame t. p. gyveno nusenusios kunigų našlės. Lietuvių bažnyčia kartu su mokykla nugriauta apie 1627. Šis įvykis atsispindėjo Simono Dacho eilėraštyje. Laikini maldos namai ir lietuvininkų parapinė mokykla įrengti Vitėje, pritaikius tam buvusius užeigos namus. 1687 Friedricho priemiestyje pastatyta nauja lietuviška bažnyčia; prie jos įsikūrusi lietuvininkų parapinė mokykla tęsė darbą. XVII a. vaikus ten mokė Hansas Tamolis (Thomoll, 1640), Erdmannas Königas (1645). Po jų nuo 1654–1664 precentoriavo Michaelis Oderoggė, Bernhardas Grünau (1664–1670). Tam persikėlus į Karklę, precentoriaus pareigas ėjo Valentinas Dachas (iki 1685; S. Dacho giminaitis). Iki 1688 precentoriavo Danielius Werneris, po jo – Gottfriedas Lehmannas (iki 1709), Johannas Ebentheueris (1730–1733), Peisė (1733–1735), Jonas Richteris (1736–1743), Kristijonas Lovynas (apie 1745), Christianas Behrendtas iš Šventapilės, Christianas Ephraimas Hübneris iš Karaliaučiaus (iki 1758), Martinas Vethoferis (1771–73), Hahnas (1776–1777), Albrechtas Georgas Settegastas (1778–1792), Gottfriedas Holdschue (1797–1798), Danielius Otto Settegastas (1811; jis buvo paskirtas dar ir lietuviškos parapijos kunigu adjunktu). Iš čia dirbusiųjų išskirtini J. Richteris (buv. Halės universiteto lietuvių kalbos seminaro docentas, 1728 parašęs nedidelį vokiečių–lietuvių kalbų žodynėlį) ir K. Lovynas, giesmių kūrėjas, iš vokiečių kalbos išvertęs mokyklose plačiai vartotą mokomąją knygą Evangeliškas malonės davadas (1768) bei pirmąją pedagoginę knygą K. Hasselbergo Pamokinimą apie užauginimą vaikų (1782). XIX a. pradžioje Klaipėdos lietuvininkų parapinės mokyklos reikšmė sumažėjo. 1817 mirus precentoriui A. G. Settegastui, pastatą užėmė magistratas, seniausioji lietuviška uostamiesčio mokykla baigė savo veiklą, trukusią beveik 300 metų.

Albertas Juška