Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Klaipėdos senamiesčio berniukų vidurinė mokykla

mokymo įstaiga, rengusi vidutinės kvalifikacijos darbuotojus.

Klapėdos senãmiesčio berniùkų vidurnė mokyklà, mokymo įstaiga, rengusi vidutinės kvalifikacijos darbuotojus: valstybės įstaigų tarnautojus, prekybininkus, uosto, fabrikų, gamyklų, taupomųjų kasų darbuotojus. Įkurta 1855. Klaipėdos senamiestyje, Tomo g., jai pastatytas atskiras namas. 1895 mokykla perkelta į gimnazijos senąjį pastatą. Jis 1913 rekonstruotas, įrengti fizikos, biologijos, mašinraščio kabinetai, knygrišykla, medžio gaminių dirbtuvės, įsigyta brangių mokymo priemonių (kino projektorius, epidiaskopas, radijo aparatas). Mokykla garsėjo aukštu mokymo lygiu, reikliais pedagogais, griežta disciplina. Dėstyta platus matematikos kursas, gamtos mokslai, intensyviai mokytasi anglų kalbos (norintieji papildomai galėjo pramokti prancūzų kalbos). Nors mokslas buvo mokamas, moksleivių nuolat daugėjo: 1905 veikė 7 klasės, 1920 –14. Mokymo trukmė – 9 metai. Rektoriai: Hornas (iki 1904), Dammerdeichas (prisimenamas kaip palankus lietuvybei, dirbo iki 1926), iki mokyklos uždarymo 1944 – Stumberis. 1936 dėstė 14 pedagogų, visi vyrai; iš jų 7 buvo baigę universitetus. Nemažai mokytojų buvo lietuvių kilmės. Per karą nukentėjęs mokyklos pastatas 1956 nugriautas.

Albertas Juška