Klaipėdos prekybos institutas

Klapėdos prekýbos institùtas, aukštoji prekybos mokykla 1934 įsteigta Lietuvos vyriausybės. Pirmasis rektorius – Ernestas Galvanauskas. Dar būdamas ministru pirmininku E. Galvanauskas 1923 iškėlė Prekybos instituto steigimo būtinumą. Jis pabrėžė, kad krašto gerovė susieta su ūkio politika ir įmonių tikslinga veikla. Kraštui reikalinga gerai išmąstyta ūkio politika, bendroji ūkinė linkmė, o šios įgyvendinimas priklauso nuo įmonių vadovų sugebėjimo atlikti savo uždavinį. Štai kodėl ypač stambesniųjų įmonių vadovai turi būti išsimokslinę ir savo srities darbui pasiruošę. Beveik visi Klaipėdos krašto abiturientai išvykdavo į Vokietijos universitetus. Aukštosiose mokyklose besimokančių ar jas baigusių lietuvių klaipėdiečių buvo labai mažai, todėl aukštosios mokyklos įsteigimas Klaipėdos krašte būtų ne tik sustiprinęs Lietuvos Respublikos autoritetą krašte, bet ir sulaikęs gabius jaunuolius. E. Galvanauskas siūlė 1933 nebepriimti klausytojų į I kursą ekonomikos skyriuje Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Kaune, o atidaryti Klaipėdos prekybos instituto I kursą. Švietimo ministerija atsisakė finansuoti Klaipėdos prekybos institutą, todėl aukštosios mokyklos atidarymas užtruko dar metus. Dar reikėjo įveikti ir VDU profesūros nepritarimą naujojo instituto steigimui – neva Klaipėdoje nesą kvalifikuotų dėstytojų. Institutas įsteigtas tik 1934 X 4 E. Galvanausko iniciatyva ir pritariant finansų ministrui J. Tūbeliui. Buvo pasirinkta privačios aukštosios mokyklos forma, bet su valstybinės aukštosios mokyklos teisėmis, vyriausybės kontroliuojama ir prižiūrima. Įsteigta ir Draugija Prekybos institutui Klaipėdoje laikyti, tačiau praktiškai institutas buvo išlaikomas Finansų ministerijos: 1934 institutui buvo skirta 45 000, 1935 – 121 000, 1936 – 157 074 litai. Į institutą priimti baigusieji Klaipėdos krašto ir Didžiosios Lietuvos gimnazijas bei joms prilygstančias mokyklas. Mokslas trukdavo 3 metus. Institutas neturėjo savo patalpų, dirbta nuomojamose. Planuota pastatyti rūmus, į kuriuos sutilptų Vytauto Didžiojo gimnazija ir institutas. Mokymo programa buvo per plati, nekonkreti, perkrauta pašalinių disciplinų. 1939 III 23 nacistinei Vokietijai užgrobus Klaipėdos kraštą, Klaipėdos prekybos institutas perkeltas į Šiaulius. Stokodamas tinkamų sąlygų, kabinetų, patalpų, laboratorijų, prityrusių dėstytojų, darbo tradicijų institutas didesnio vaidmens Klaipėdos krašto kultūrai negalėjo turėti. Per savo egzistavimo laiką Klaipėdos prekybos institutas parengė apie 140 diplomuotų specialistų.

L: Žostautaitė P. Klaipėdos krašto ekonomika ir kultūra 1923–1939 m. (5. Aukštosios mokyklos) // Lietuvos TSR Mokslų Akademijos darbai, A serija. V., 1974, t. 3; Žostautaitė P. Klaipėdos kraštas 1923–1939. V., 1992; Mančinskas Č. Aukštasis mokslas Lietuvoje: 1918–1940 metais. V., 1996; Prekybos institutas Klaipėdoje. Klaipėda, 1937; Dromantienė L. Prekybos instituto indėlis rengiant specialistus Lietuvos ūkiui // Prekybos instituto vaidmuo pertvarkant Lietuvos ūkį (1934–1943 m.). Šiauliai, 1995.

Mindaugas Žiūkas

Iliustracija: Klaipėdos prekybos instituto ženklas / lš Vytauto Gocento rinkinio