Klaipėdos katalikų parapinė mokykla

Klapėdos katalkų parãpinė mokyklà. Šios tikybos žmonių uostamiestyje pagausėjo XVIII a. Daugiausia jų gyventa Krūmamiestyje, kur leista kurtis atvykėliams iš Didžiosios Lietuvos. Katalikų skaičių kiek papildė lenkų tautybės tvirtovės kariai. Pirmieji katalikų maldos namai įrengti apie 1740, atidaryta ir parapinė mokykla. Savo pastato ilgokai ji neturėjo, vaikai mokyti kunigo name. Atskiras statinys Palangos gatvėje išmūrytas 1803–1804. 1827 vaikus mokė jau „tikras šulmistras“ Wittkowskis. Jam mokėta 68 talerių metinė alga, o 1832 atlygis pakeltas iki 100 talerių. 1839 lankė 111 vaikų. Apie 1860 katalikų parapinę mokyklą perėmė magistratas, netrukus atidaryta dar viena klasė. Mokykla ir toliau turėjo didėti, nes katalikų tikybos klaipėdiečių 1871 užrašyta jau 923, 1895 – 750, 1901 – 851. XIX–XX a. sandūroje ji dirbo Liepojos gatvėje, tarpukariu – Senamiestyje, Tomo gatvėje nr. 21/24. Tąkart veikė 4 klasės, mokėsi 156 mokiniai – 74 berniukai ir 82 mergaitės, dėstyta vokiečių kalba. Mokytojavo 4 Romos katalikų tikybos Lietuvos pilietybę turintys pedagogai. Mokyklos vedėjas – Franzas Wölke. Čia mokytis savo vaikus siuntė ir dalis lietuvių katalikų, ypač iš mišrių lietuvių–vokiečių šeimų. Antai 1936 mokytojo Weichbrodto klasėje mokėsi 9 vaikai lietuviškomis pavardėmis.

Dar skaitykite Katalikų liaudies mokykla.

Albertas Juška