vadovėliai

vadovliai, Mažosios Lietuvos mokykloms skirtos lietuvių kalba išleistos mokomosios knygos. Pirmąjį lietuvišką elementorių Pygus yr trumpas mokslas skaititi yr raschity <...> parašė ir 1547 išleido Martynas Mažvydas (elementoriai). Vėliau vadovėlių nebuvo daug rengta – parapinėse mokyklose porą šimtmečių tenkintasi lietuvių kalba išleistais religinio turinio spaudiniais: Baltramiejaus Vilento sudarytu ir 1575 Karaliaučiuje išleistu Enchiridionu [Katekizmu], Martyno Liuterio ir kitų dvasininkų parengtais Mažaisiais katekizmais, 1589 išspausdintu Jono Bretkūno maldų rinkinėliu Kolektos ir1591 išleista Postile. Mokymui tiko ir giesmynai, keliakalbiai žodynai. XVII a. pabaigoje susirūpinta parengti mokomųjų knygų, pritaikytų vaikų mąstymui, jų suvokimo galimybėms. 1701 Karaliaučiuje išėjo B. Sandeno leidinys Katekizavimas, arba vaikų mokslas, 1750 – iš M. Liuterio Mažojo katekizmo ir J. J. Rambacho Pamokslo apie išganymo davadą <…> sudarytas jungtinis leidinys. Pastarajame religinės tiesos perteiktos racionalesniu klausimų ir atsakymų metodu, pridėta dvasininkų komentarų, jaunimui tinkamų maldų, giesmių. Populiari buvo ir vėliau išspausdinta religinių tekstų chrestomatija Išskirstyti ir Šventame Rašte randami nusidavimai iš Seno ir Naujo Testamento. Aukštesnės kvalifikacijos precentoriai, dirbę didesnėse miestų mokyklose, auklėtinius mokė ir lotynų kalbos. Šiam tikslui naudotas nuo IV a. žinomas Aeliaus Donato lotynų kalbos vadovėlis Ars grammatica [Gramatikos menas]. Galimas dalykas, aiškinant laisvuosius menus pasitelkta viena kita lotyniška ar vokiška mokomoji knyga. 1737–1740 žemininkų mokyklose dirbę šulmistrai naudojo naujesnius, jų gyvenamuoju laikotarpiu išleistus katekizmus, giesmynus, maldų rinkinėlius. Pasaulietiško turinio knygelės mokyklose naudotos nenoriai. Jų nedaug ir buvo. 1801 Karaliaučiuje išspausdinta Danieliaus Gottliebo Settegasto Naudinga bičių knygelė teikė mokiniams žinių apie bites, augalus, žoles, vabzdžių gyvenimo būdą. 1802 išleistose Ugnies knygelėse (vokiškos knygos Feuerbücher vertinys), be perspėjimų saugotis gaisrų, vaikai supažindinti su negyvąja gamta, formuotos pirminės teorinės sąvokos. 1817 išleista iš vokiečių kalbos versta knyga Vyriausieji nusidavimai Prūsų karalystės <…> – pirmasis krašto istorijos veikalas lietuvių kalba, skirtas mokykloms. Jame pateikta žinių apie Prūsiją iki Kryžiuočių ordino užkariavimo, apžvelgti svarbiausi įvykiai kraštą valdant Ordino didiesiems magistrams, Prūsijos kunigaikščiams ir karaliams. Autorius lietuvininkus laikė autochtonais. Mažojoje Lietuvoje 1823 išleistoje pirmoje lietuviškoje medicinos profilio knygoje Pamokinimas, kaip tie kurie pamirusiems prilygsta, tiktinai kavotini, jeib vėl pasigautų <…> pateikiama asmens higienos žinių, mokoma suteikti pirmąją pagalbą, skatinama rūpintis savo sveikata. 1845 XII 11 įvestais naujais Prūsijos valstybės įstatais Gesetze über die Volksschulen [Liaudies mokyklų įstatai] sekuliarizuotas mokymo turinys, tad pasaulietiškų mokomųjų knygų pagausėjo. Vertė jų nevienoda. Spaudiniams dar trūko nacionalumo: juose neminimas Lietuvos vardas, neginamos gimtosios kalbos teisės. Išsiskyrė 1788 išspausdinta W. Reggės knyga Mokslas pamokinimo <…>, ją verčiant į lietuvių kalbą svarbiausių veikėjų – vaikų vardai sulietuvinti. XIX a. II pusėje–XX a. pradžioje spausdinti lietuvininkų autorių pradžiamoksliai, bet dėl tuo metu vykdytos germanizacijos politikos, jie skirti tik namų skaitymui. Pradžiamokslių parengė Kristupas Klimšas, Vilius Gaigalaitis, Jurgis Lėbartas. Išleistas J. G. Weisso elementorius Naujas pibelis (11 leidimų, 1808–1897), J. F. F. Schroederio Lietuviškos bey vokiškos skaitimo knygeles (7 leidimai, 1869–1884), G. Kernerio Pibelis (1882), abu pastarieji su lygiagrečiais tekstais lietuvių ir vokiečių kalbomis. 1920 Klaipėdos kraštą atskyrus nuo Vokietijos Martynas Kairys ir Adomas Brakas išleido mokyklai skirtų skaitymo ir rašymo knygelių. 1923 kraštui tapus Lietuvos dalimi parengta ir išleista vadovėlių kitiems dėstomiems dalykams. 1923 išleista Skaitymo knyga, 1924 – Jono Jokūbo Purvino Evangeliška tikybos knyga Klaipėdos krašto mokykloms, 1926–1937 – M. Šlažos lietuvių kalbos vadovėlis Darželis (3 d.), 1927 – J. J. Purvino ir Otto Lewandowskio sudarytas matematikos vadovėlis Skaičiavimo knygos (3 d.). 1935 Martynas Gelžinis parengė Klaipėdos krašto kraštotyros vadovėlį Mano gimtinė Klaipėdos kraštas, 1936 išleistas Martyno Emilio Nauburo piliečių teises bei pareigas aiškinantis vadovėlis Kas piliečiui žinotina. Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytojas M. Gelžinis parengė kontūrinių žemėlapių rinkinius Lietuva (1933), Europa (apie 1935), didelio mastelio (1:350 000) spalvotą Klaipėdos krašto žemėlapį. Išleista lietuvių kalbos vadovėlių vokiškas krašto mokyklas lankiusiems vaikams. M. Šlaža parengė vadovėlį Elementarbuch der litauischen Sprache (d. 1, 1924, d. 2, 1930), Klaipėdos Luizės gimnazijos mokytojas Ernstas Kraemeris išleido Kurzgefasste litauische Schulgrammatik, 1926 [Trumpa lietuvių kalbos gramatika mokykloms], Lehrbuch der litauischen Sprache, 1934 [Lietuvių kalbos vadovėlis]. 1932 išspausdintas. Viktoro Gailiaus ir M. Šlažos Vokiškai lietuviškas žodynas. Gimnazijas lankiusieji žinių sėmėsi iš pagrindinėje Lietuvos dalyje spausdintų mokymo knygų.

Albertas Juška

Iliustracija: Martyno Kairio ir Adomo Brako „Rašymo-skaitymo knygelės“ iliustracija antraštinio lapo antrojoje pusėje, 1921 / Iš knygos „Lietuviški elementoriai“, sudarė Aurelija Rabačiauskaitė ir Ingrida Korsakaitė

Iliustracija: J. G. Weisso knygos „Naujas pibelis“ antraštinis lapas, 1808 / Iš knygos „Lietuviški elementoriai“, 2000

Iliustracija: Vydūno knygos „Vadovas lietuvių kalbai pramokti“ viršelis, 1912 / Iš Vytauto Kaltenio kolekcijos