elementoriai

elementõriai. Pirmąjį lietuvišką elementorių Pygus yr trumpas mokslas skaititi yr raschity parengė ir kaip sudėtinę pirmosios lietuviškos knygos „Catechismvsa Prasty Szadei, Makslas skaitima raschta yr giesmes...“ dalį 1547 Karaliaučiuje išleido Martynas Mažvydas. Jame pateiktas lietuvių kalbos reikmėms pritaikytas lotyniškasis raidynas, išskirtos ir įvardytos „balsinės“, „sąbalsinės“ ir „dvibalsinės“ (balsiai, priebalsiai, dvibalsiai), parinkta 500 būdingesnių skiemenų skaitymo įgūdžiams susidaryti. Suprasdamas tų laikų mokymo skaityti metodo (silabizavimo) sunkumą, autorius pabaigoje dar pateikia vertingą metodinį nurodymą: Ischmintygas makitos bernelia daugiu syllaabisaturas teneapsunkin, bet skaititi tur o weikiaus makitij. Skaitymui bei mokymuisi mintinai toliau ir pateiktas Mažasis katekizmas, kiti religiniai tekstai. Struktūra, mokymo metodika šis 4 puslapių elementorius yra ne blogesnis už kitų to meto Europos tautų pradžiamokslius, o mokomosios medžiagos išdėstymu, logiškumu jis tobulesnis net už XVIII a. Didžiosios Lietuvos populiariausią elementorių Mokslas skaytima raszta lietuwiszka diel mazu wayku. M. Mažvydo elementorius turi logišką sąsają su humanistine Vakarų kultūra, su jos švietėjiškomis tradicijomis, padėjo pamatus lietuvių kalbos fonetikai. Antrasis maždaug tokios pat struktūros lietuviškas elementorius Pradžia pamoksla del mazu weykialu. Idant mokitus pažinti žimes rašta, sudeima ir skeytima išleistas Karaliaučiuje 1680. Jis yra sudėtinė dalis kito analogiško spaudinio – Katekizmas maziasnis ir skirtas Didžiosios Lietuvos evangelikų reformatų parapinių mokyklų moksleiviams. Trečiasis elementorius – Skaitytinės – išspausdinta 1708 Karaliaučiuje. Galbūt tai jau atskiras spaudinys, leistas kelis kartus. Iki mūsų dienų neišliko. Karaliaučiaus knygininko J. Hartungo sudarytame spaudinių kataloge nurodyta ABC lentelė besimokantiems ir mokytojams (1 lapas; išleistas lietuvių ir lenkų kalbomis prieš 1747) ir ABC lentelė mažiems vaikams ir mokytojams (2 lapai, prieš 1747) veikiausiai tėra pagalbinės, su elementoriumi vartotos mokymo priemonės. Tokios leistos ir vėliau: prieš 1827 Karaliaučiuje ar Tilžėje išspausdintas Lietuviškas sieninis elementorius (H. Stafanio spaudinio Stehende Wand-Fibel perdirbinys), 1828 analogiškas 13 lapų leidinys išleistas Ernsto Teofilio pavarde. Minėtinas taip pat Friedricho Eberhardo Rochowo tekstų rinkinys Kūdikių prietelius, skirtas jau pramokusiesiems skaityti. Tautinio atgimimo žurnalas Aušra (1884, Nr. 10/11) mini apie 1808–1824 išleistas 15 puslapių Gaidžio piveles. Tai vokiško pradžiamokslio Hahnen-oder ABC lietuviškas pavadinimas; deja, neaišku, kam – vokiečių ar lietuvių vaikams – jis skirtas. Daug kokybiškesnis 31 puslapio Johanno Gottfriedo Weisso (1762–1819) Naujas Pibelis, arba Knygėles, iß kurrių Kudikiei gal issimokintis Skaitytines pažint, jas sudėt ir iß Knygų skaityti (vok. Fiebel – elementorius), išleistas 1808; vertėjas į lietuvių kalbą nežinomas. Kitos laidos apie 1830, 1839, 1865, 1866, apie 1875, 1877, 1897. Šis elementorius spausdintas Karaliaučiuje, Marunge (Prūsijos pietvakariuose), Bitėnuose. Jame pastebimas palengvintas silabizavimas: priebalsės suskirstytos grupėmis, skiemenys skaityti atsižvelgiant į jų ištarimo sudėtingumą. Pirmąkart, be religinių tekstų, pateikta straipsnelių, aiškinusių gamtos reiškinius, didaktinių pamokymų, skaitymėlių apie žmonių gyvenimą, jų santykius. Vaikai skaityti buvo mokomi lietuvių ir vokiečių kalbomis. Pramokusiems įdėtas elementoriaus tęsinys Mažos Szuil-Knygeles. Apie 1866 (kitos laidos 1870, 1873, 1882) Gumbinėje išėjo Gottfriedo Kernerio (apie 1816-1905), Lenkviečių parapijos precentoriaus, garsų sintezės metodu parašytas didelis (apie 95 puslapių) elementorius Pibelis, arba Knygeles, iß kuriu Kudikei pamokinami lietuwißka bey wokißka Kalba skaityti, raßyti ir permanyti. Jis parengtas sekant 1835 išspausdintu A. Haesterio Deutsche Fibel. Vaikai mokyti ne tik skaityti, bet ir rašyti, rašymui teikta netgi pirmenybė. Gerą pusmetį skaityta ir rašyta gimtąja kalba, vėliau eelemntoriumi naudotasi kaip dvikalbiu. Mokomoji medžiaga suskirstyta temomis, rūpestingai atrinkta, įvairialypė, teikė mokslo žinių. Krikščioniškoji dorovė diegiama jau ne tik įprastais pamokymais, bet ir įtaigiu įvykiu, meniniu vaizdeliu. XIX a. II pusėje su J. Weisso ir G. Kernerio elemntoriumi konkuravo Klaipėdos apskrities mokyklų inspektoriaus F. Schrödeno (1829–1906) Lietuviškos Pybeles, išleistos 1871, 1872, 1874 Priekulėje pačiam autoriui priklausiusioje spaustuvėje. Itin vertingas jų tęsinys Lietuwiskos bey wokiskos Skaitimo Knygeles. Čia pateikta žinių apie gyvąją ir negyvąją gamtą, Prūsijos valstybės istorinių duomenų (išl. 1869, 1871, 1874, apie 1877, 1879, 1882, galbūt ir vėliau). Mažiau žinių turime apie Šilgalių parapijos kunigo D. Wobbes pradžiamokslį Nauje Pibele Kudikiems Lietuwininku ant Pamokininimo iszduota (išsp. Karaliaučiuje, 1852), Kristupo Klimšo Gromatą Szuilokams (1856), Karlo Neisso iš vokiečių kalbos išverstas Piemenų Knygeles (Tilžėje, apie 1872), nenustatyto autoriaus Naują lietuwißką Fybelį (1897; iš esmės čia kiek perdirbtas J. Weisso Naujas Pibelis). Nė vienas šių darbų neišliko, žinomi tik iš aprašymų. 1906 Tilžėje išspausdintas Viliaus Gaigalaičio Waikų Knįgele, isz kurios lietuwiszki waikelei lengwei skaityti ir raszyti, Prisakymus ir Maldeles iszimokina ir 1915 Klaipėdoje J. Lebarto Pyvelės, arba lietuwiskų kudikių knygelė naujo į mokymo skaityti metodiką neįnešė. Reikšmingesnis Frydricho Megnio 1913 Tilžėje išspausdintas Raktelis, arba pradžiamokslis ewangelißkiems lietuvių waikams dėl lengvo ißsimokinimo gerai skaityti ir raßyti (pateikta metodiškai tikslingai išdėstytų tekstų), skirtas Didžiosios Lietuvos evangelikų vaikams, bei Martyno Kairio ir Adomo Brako 1921 Klaipėdoje išleista Skaitymo-rašymo knygelė. Iš jos, kaip ir iš Raktelio, skaityti vaikai mokėsi lotyniškomis ir gotiškomis raidėmis; skaitymo įgūdžiams sudaryti pateikta straipsnelių, atspindinčių pamario krašto žmonių buitį, leksiką. Elementorių pagyvina originalios, artimos vaiko pasauliui A. Brako iliustracijos. Po Pirmojo pasaulinio karo lietuvininkų vaikai mokėsi iš Miko Šlažos 1926 parašyto, po to dar trissyk pakartotinai Klaipėdoje išleisto elementoriaus Darželis, Skaitymo ir rašymo pradžiamokslis. Vaikai mokyti garsų analizės-sintezės metodu, darbo tempas spartus, kalbos garsams pažinti vykusiai parinkti piešiniai (šiuo aspektu jis lenkė Didžiojoje Lietuvoje vartojamus elementorius). Savo ruožtu vokiečiai lietuviškai skaityti ir rašyti dažniausiai mokėsi iš Vydūno Einführung in die litauische Sprache [Įvadas į lietuvių kalbą; Tilžė, 1919], M. Šlažos Elementarbuch der litauischen Sprache [Lietuvių kalbos elementorius; Klaipėda, 1924], E. Kreamerio Lehrbuch der litauischen Sprache [Lietuvių kalbos vadovėlis; Klaipėda, 1934]. XVI–XX a. Mažojoje Lietuvoje išleista apie 16 elementorių, 4 papildomos mokymo skaityti ir rašyti lietuvių kalba knygelės. Jų autoriai ieškojo būdų palengvinti mokymosi skaityti procesą. Pradedant XIX a. į elementorių dėta pasaulietinio pobūdžio skaitymėlių, beletristinių vaizdelių. Tokia mokomoji medžiaga veiksmingai ugdė krikščioniškosios dorovės pagrindus, skatino siekti humaniškesnių pedagogo ir vaiko santykių.

L: Laužikas J. Mažvydo elementorius // Senoji lietuviška knyga. K., 1947, p. 159–164; Lukšaitė I. Katekizmas „Pradžia pamoksla dėl mažu veykialiu“ // Lietuvos mokykla ir pedagoginė mintis X1II–XVII a. V., 1994, p. 282–286; Simaška K. Lietuviškų elementorių pedagoginiai ir metodiniai pagrindai (XIX a. pabaiga ir XX a, pradžia). Ped. m. kand. disertacija. V., 1964 (mašinraštis).

Albertas Juška

Iliustracija: Friedricho Ebeihardo von Rochowo elementorius, Karaliaučius, 1806

Iliustracija: Johanno Gottliebo Weisso elementorius, Karaliaučius, 1808

Iliustracija: Miko Šlažos elementoriaus „Darželis“, Klaipėda, 1926 / Iš Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus

Iliustracija: Martyno Kairio ir Adomo Brako „Skaitymo-rašymo knygelė“, Tilžė, 1921, viršelis

Iliustracija: Martyno Kairio ir Adomo Brako „Skaitymo-rašymo knygelė“, Tilžė, 1921, priešlapis

Iliustracija: Martyno Kairio ir Adomo Brako „Skaitymo-rašymo knygelė“, Tilžė, 1921, a raidės piešiniai

Iliustracija: Martyno Kairio ir Adomo Brako „Skaitymo-rašymo knygelė“, Tilžė, 1921, d raidės piešiniai

Iliustracija: Martyno Kairio ir Adomo Brako „Skaitymo-rašymo knygelė“, Tilžė, 1921, i raidės piešiniai