Klaipėdos Luizės gimnazija

Klapėdos Luzės gimnãzija. Jos pirmtakė – Didžioji, arba Lotyniškoji (vok. Grosse, Lateinische) mokykla, įkurta XVII a. pabaigoje. Studijoms universitete teparengė vos keletą jaunuolių, todėl 1799 pertvarkyta į realinę mokyklą (jos savo auklėtinius rengė praktinei veiklai). Gimnazijos statusas grąžintas apie 1850, 6 abiturientai 1856 vėl gavo brandos atestatus. Gimnaziją išlaikė magistratas, 1860 jai pripažintos valstybinės gimnazijos teisės. Po 30 metų Naujojo parko teritorijoje jai pastatytas naujas, dviaukštis, stačiakampis pastatas su aukštu centriniu įėjimu (architektas Lutje). Turėjo atskirai suprojektuotą sporto salę, jaukią aulą, vandentiekį, erdvų kiemą. Pastato šventinimo dieną, 1891 II 10, gimnazijai suteiktas Prūsijos karalienės Luizės vardas (dabar ten Jaunimo centras). Abiturientų laidos net XX a. pradžioje buvo negausios: 1902 – 7, 1903 – 9, 1904 – 5, 1905 – 10 moksleivių. 1856–1944 išleista apie 850 abiturientų. Klaipėdos Luizės gimnazijai 1882–1911 vadovavo filosofijos dr. Eduardas Kūselis, 1911–1925 – klaipėdietis, Klaipėdos Luizės gimnazijos auklėtinis prof. dr. Heinrichas Beckeris; jį pakeitęs gimnazijos absolventas Francas Scharffetteris buvo paskutinis jos direktorius. Čia yra mokytojavę aukščiausios kvalifikacijos, mokslinius laipsnius ir vardus turėję pedagogai: dr. prof. Albertas Zweckas, prof. Regehris, dr. prof. Guerickė, Paulsenas, Köhnertas, dr. R. Dumathas (Dūmaitis), G. Storosta. Mokėsi būsimasis astronomas Wilhelmas Argelanderis, istorikas Gerhardas Augustas Willoweitas, garsus chirurgas, Karaliaučiaus universiteto prof. Alexanderis Pierachas, Bruno Beckeris, Karlas Eulensteinas. Nemažas Klaipėdos Luizės gimnazijos įnašas į lietuvių kultūrą: 1879–1881 čia lietuvių kalbos mokė lingvistas, visuomenės veikėjas Carlas Rudolphas Jacoby (ši kalba – 3 savaitinės pamokos nuo kvintos – dėstyta ir 1923–1939). Klaipėdos Luizės gimnaziją baigė apie 120 lietuvių kilmės jaunuolių, iš jų publicistas Mikelis Ašmys, kunigai Artūras Jokužys, Arturas Pipiras, Ernstas Ribaitis, Karlas Redmeris ir kiti.

L: Blode K. und W. Geschichte des Luisen-Gymnasiums Memel. Meldorf, 1978; Juška A. Luizos gimnazija Klaipėdoje // Vakarų baltų istorija ir kultūra. T. II. Klaipėda, 1995, p. 53–66.

Albertas Juška

Iliustracija: Karalienės Luizės gimnazijos moksleiviai. I eilėje ketvirtas – Vilius Pėteraitis / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo