Friedrich Wilhelm August Argelander

Argelander Friedrich Wilhelm August (Frydrichas Vilhelmas Augustas Árgelanderis) 1799 III 22 Klaipėdoje 1875 II 17 Bonoje, astronomas. Vokiečių astronomų draugijos pirmininkas (1864–1867), Berlyno mokslų akademijos narys (1870). Jo tėvas, suomių kilmės pirklys, persikėlė iš Tilžės į Klaipėdą. Argelanderių namuose Liepų gatvėje (dabar toje vietoje Klaipėdos paštas) 1807 gyveno kronprincai, būsimieji Prūsijos karaliai Friedrichas Wilhelmas IV ir Wilhelmas I. Argelanderis mokėsi Klaipėdos lotyniškojoje (miesto) mokykloje, Elbingo ir Karaliaučiaus kolegijose, 1817–1822 Karaliaučiaus universitete. Ten 1820 pradėjo mokslinį darbą astronomijos observatorijoje, vadovaujamoje F. W. Besselio. 1822 apgynė habilitacinį darbą Untersuchungen über die Bahn des grossen Kometen von 1811 [Didžiosios kometos kelio tyrimai 1811]. 1823–1836 Suomijoje vadovavo Äbo (Turku) observatorijai, 1832 įsteigė Helsinkio observatoriją. Nuo 1837 Bonos observatorijos (Vokietija) direktorius, universiteto profesorius. Mokslinio darbo sritys – pozicinė astronomija ir fotometrija. 1835 nustatė Saulės sistemos skriejimą Galaktikoje ir apekso padėtį. 1843 paskelbė Uranometria nova – visų plika akimi matomų žvaigždžių katalogą; jame griežtai apibrėžtos žvaigždynų ribos. 1852–1862 su kitais sudarė ir paskelbė fundamentalų šiaurinio dangaus pusrutulio katalogą su atlasu, vadinamą Bonner Durchmusterung, Teil I–III [Bonos apžvalga]. Čia nurodyta 324 198 žvaigždžių iki 9-ojo vizualinio ryškio padėtys ir spindesiai. 1993 ant Klaipėdos pašto sienos atidengta memorialinė lenta Argelanderiui, parengta Ännchen von Tharau e. Verein.

Libertas Klimka

Iliustracija: Memorialinė lenta Friedrichui Argelanderiui ant Klaipėdos pašto sienos, 1999