Friedrich Wilhelm IV
Friedrich Wilhelm IV (Frýdrichas Vlhelmas IV) 1795 X 15 1861 I 2, Prūsijos karalius (nuo 1840), Friedricho Wilhelmo III sūnus. Tapęs karaliumi iš pradžių vykdė liberalią politiką, sušvelnino cenzūrą, tačiau švietimo ministru 1840 paskyrė pietistą reakcionierių Eichhorną, vidaus reikalų – reakcionierių Beutzenburgą, teisingumo – Savigny. 1848 kovo mėn. kilusi revoliucija privertė Friedrichą Wilhelmą IV vokiečių tautai paskelbti deklaraciją, kurioje kaip konstitucinis monarchas pažadėjo sušaukti steigiamąjį susirinkimą. 1848 V–XII susirinkimas parengė šalies konstituciją. Su ja Friedrichas Wilhelmas IV nesutiko ir paskelbė apribotą konstituciją (veikti pradėjo 1850, galiojo iki 1918). Atsisakė priimti Frankfurto nacionalinio susirinkimo (1848–1849) siūlomą imperatoriaus titulą. Per 1848–1849 revoliuciją numalšino Klaipėdos darbininkų, Priekulės apylinkės laukininkų kovą. 1857 susirgo silpnaprotyste, Friedricho Wilhelmo IV vardu nuo 1858 valdė regentas jo brolis Wilhelmas, 1861 tapęs Prūsijos karaliumi Wilhelmu I, o 1871 – Vokietijos imperatoriumi. Buvo išsilavinęs, mėgo literatūrą, meną, globojo mokslininkus, rašytojus. Friedrichui Wilhelmui IV valdant spartėjo Mažosios Lietuvos lietuvininkų asimiliacija, tačiau plėtojosi kultūrinė veikla (pvz., 1849 Klaipėdoje pradėjo eiti laikraštis Lietuvininkų prietelis, Karaliaučiuje – Keleivis).
L: Manteuffel O. Unter Friedrich Wilhelm IV, Bd. 1–3, Berlin, 1900–01.
Algirdas Matulevičius