pilys

plys. Įvairius gynybinius įrengimus statė jau seniausi krašto gyventojai. Prūsų gentys, atskiros giminės statė įvairaus dydžio pilis (dar skaitykite piliakalniai). Nuo 1230 į Prūsą brovęsis Kryžiuočių ordinas naikino prūsų pilis, užimtąsias dažnai perstatydavo savo reikmėms, pamažu plėtė savąsias (dar skaitykite Kryžiuočių ordino pilys), medienos ir žemių pilis daug kur keitė mūrinės pilys. Panašios buvo ir Sembos bei kitų vyskupų (valdžiusių 1/3 senosios Prūsos žemių) pilys. Po Melno taikos (1422) ir artilerijos įsigalėjimo kai kurios senos pilys prarado savo gynybinę reikšmę ir buvo apleistos (taip vėliau iš dalies nuardytos Balgos ir Laukstyčių pilys), kitos perstatytos (pvz., Klaipėdos pilis XVI a. pradžioje). Vėliau įrenginėtos tvirtovės su naujoviškesniais fortifikaciniais įrenginiais. Dalis senųjų pilių atsidūrė miestuose, kitose įrengtos dvarų sodybos (pvz., Pilukštis Įsruties aps.), medžioklės pilaitės (pvz., Laukiškos pilis). Kai kur senose pilyse įsikurdavo vietos valdžia (pvz., Ragainės pilyje, kur lankydavosi ir Martynas Mažvydas). Daug kartų buvo perstatyta ir Karaliaučiaus pilis, vietoje Ordino buveinės ten pastačius bažnyčią, naujus reprezentacinius korpusus, vietos valdžios įstaigas (kur buvodavo ir Mažosios Lietuvos veikėjai). Kai kurias pilis, kaip nebereikalingas, vietos valdžia parduodavo su tikslu nugriauti (taip buvo nuardytos Klaipėdos, Tilžės ir kitos pilys). Senosiomis pilimis kaip istoriniais paminklais nuosekliai pradėta domėtis XIX a. (dar kultūros vertybių apsauga), išlikusiems pastatams ieškota tinkamesnės paskirties (pvz., Prussia muziejus ir kita buvo įkurdinta Karaliaučiaus pilyje). Pilys, kuriose įrengtos įvairios įstaigos (pvz., kalėjimas Labguvos pilyje), būdavo perstatomos – įstatyti kiti langai, pakeistas vidaus planavimas ir kita, bet veikusios įstaigos išsaugojo ir didelę dalį senųjų mūrų. XX a. pradžioje sudaryti oficialių senųjų pilių sąrašai, rūpintasi jų globa ir populiarinimu, skelbta jų tyrimų medžiaga. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje kai kurios senosios pilys nukentėjo per aviacijos antskrydžius, naudotos gynybai – per susirėmimus. SSRS valdymo dešimtmečiais jų liekanos demonstratyviai niokotos (pvz., Ragainėje), kitur visai likviduotos (pvz., Karaliaučiuje). Krašto senosios pilys buvo susijusios su žymių Mažosios ir Didžiosios Lietuvos veikėjų gyvenimu (pvz., Tepliavos pilyje buvo krikštytas Vytautas Didysis, lankęsis ir kitose pilyse; Karaliaučiaus pilis siejama su Boguslavu Radvila, daugeliu lietuvių veikėjų). Jas sunaikinus, likviduoti ir lietuvių kultūros veikėjų pėdsakai.

Martynas Purvinas

Iliustracija: Prūsų XII–XIII a. gyvenvietės rekonstrukcija, eksponuota Karaliaučiaus „Prussia“ muziejuje, iki 1944 / Iš Viliaus Pėteraičio archyνo

Iliustracija: Balgos pilis, rekonstruota A. Bachtino ir A. Osipovo piešinyje, XIV a. pradžia / Iš A. Bachtino ir V. Kurpakoνo knygos „Замки и укрепления немецкого ордена в северной части восточной Пруссии“, 2005

Iliustracija: Karaliaučiaus pilis, rekonstruota F. Larso piešinyje, XV a. / Iš MLEA

Iliustracija: Kalėjimas buvusioje Labguvos pilyje, iki 1944 / Iš Herderio instituto fotoarchyνo (Herder-Institut e. V. Bildarchiν)

Iliustracija: Klaipėdos pilies muziejuje eksponuojama buitinė XVII a. miestelėnų scena, sukomponuota autentiškoje XVI a. patalpoje / Iš Klaipėdos pilies muziejaus katalogo, 2003