Boguslavas Radvila

Radvilà Boguslavas (lenk. Radziwiłł Boguslaw, lot. Radivilius Boguslaus; 1620 V 3 Dancige 1669 XII 31 Karaliaučiuje), Prūsijos valstybės veikėjas ir generolas leitenantas, kunigaikštis, Biržų ir Dubingių šakų kunigaikščių Radvilų giminės atstovas. Aukščiausias administracines pareigas Mažojoje Lietuvoje ir Prūsijoje ėjęs lietuvių kilmės asmuo – viso krašto valdytojas. Abiejų Tautų Respublikos (ATR) protestantų ir bajoriškosios opozicijos vadovas. Mokėsi Kėdainiuose, studijavo Olandijoje (kartu su pusbroliu Brandenburgo kunigaikščiu Friedrichu Wilhelmu), domėjosi karo mokslais, ūkiu, statybomis, Nyderlandų jūrininkų patirtimi, fortifikacijomis, miestų planavimu. Tarnavo olandų, lenkų, švedų, prancūzų kariuomenėse. Po 1657 IX 19 Vėluvos traktato Brandenburgo ir Prūsijos valdovas paskyrė Rytų Prūsijos kunigaikštystės generalgubernatoriumi (vok. Statthalter – tas pareigas ėjo 1657–1665). Kaip krašto valdytojas savo rezidenciją įkūrė Karaliaučiaus pilyje. Paveldėtais ir įgytais turtais pranoko Lenkijos karalių. Dažnai lankėsi Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK). Skatino škotų ir kitų reformatų kėlimąsi į Kėdainius, Klaipėdą ir kitur. 1657 padėjo išvyti Rusijos kariuomenę iš Vilniaus. 1667 Liepojoje vedė pusbrolio Jonušo Radvilos dukrą Oną. Rėmė Klaipėdos reformatus, mokyklas, kartografus. Vadovavo Karaliaučiaus, Klaipėdos ir kitų miestų atnaujinimui, fortifikaciniams darbams (pagal olandiškus pavyzdžius). Skatino Prūsijos laivyno kūrimą, uostų plėtrą. Rūpinosi rūmų ir šventovių puošyba, rinko meno kūrinius. Pertvarkė teismus, luomų atstovybes, finansus ir mokesčių rinkimą. Pakvietė iš Vakarų Europos daug įvairių specialistų. Malšino įvairių veikėjų bruzdėjimus. Su kitais padėjo pamatus tolesnei sėkmingai Prūsijos raidai. Dalyvavo Karaliaučiaus reformatų bendruomenės plėtroje (1658 įsteigta reformatų mokykla vėliau peraugo į Pilies mokyklą). Radvila išvertė vokiškų giesmių į lenkų kalbą, išgarsėjo 450 knygų dovana Karaliaučiaus pilies bibliotekai: tarp jų buvo Radvilų kodeksas ir kitos knygos iš Kėdainių ir Nesvyžiaus bibliotekų. Joms 1671 sukurtas puošnus ekslibrisas. 1668 Abiejų Tautų Respublikoje nutrūkus Vazų dinastijai Radvila buvo vienas iš kandidatų į sostą, galėjęs suartinti LDK su Prūsų Lietuva. Staigi, ankstyva ir neaiški Radvilos mirtis tuomet pašalino įvairioms jėgoms pavojingą varžovą, skatinusį protestantizmo plėtrą Didžiojoje Lietuvoje. Radvila su šeima palaidotas Karaliaučiaus katedroje. Iki pat XX a. pabaigos ant katedros griuvėsių sienos kabėjo jo memorialinė lenta su lotynišku įrašu.

L: Diesch C. Fürst Boguslav Radziwill und seine Bücherschenkung an die Königsberger Schloßbibliothek // Festschrift Georg Leyh 1877–1937. Leipzig, 1937, S. 117–128; Jacoby J. Boguslaus Radziwill, der Statthalter des Großen Kurfürsten in Ostpreußen. Marburg. 1959; Forstreuter K. Wirkungen des Preussenlandes. Köln, Berlin, 1981; Gause F. Die Geschichte der Stadt Königsberg in Preussen. 3 Aufl. I Bd. Köln u. a., 1996; LE; Tiškevičius E. Biržai. Žvilgsnis į miesto, pilies ir majorato praeitį. Šiauliai, 1998.

Kostas Frankas

MLEA

Iliustracija: Prūsijos kunigaikštystės generalinis gubernatorius Boguslavas Radvila, iki 1665 / Iš MLEA

Iliustracija: Medalis. Kunigaikštis Boguslavas Radvila ir kunigaikštienė Anna (Ona) Marija, 1667

Iliustracija: Boguslavo ir Annos (Onos) Radvilų memorialinė lenta Karaliaučiaus katedroje, iki 1944 / Iš MLEA