tvirtovė

tvirtóvė, gynybinis pastatas, įtvirtintas miestas, vietovė, valstybęs pasienio ruožas, su įrengtomis žmonių slėptuvėmis, uždangomis kariuomenei, karinės amunicijos, maisto sandėliais. Tvirtovių mastai sąlygoti bendrosios technikos pažangos. Prūsai įtvirtinimams naudojo neperžengiamus geografinius objektus, piliakalnius, statė įtvirtinimus miškuose. Pirmos Kryžiuočių ordino pilys buvo panašios į prūsiškas, tik taisyklingesnės konstrukcijos, statytos saugant miestus nuo karinių antpuolių. XIII–XVI a. Ordinas statė mūrines pilis ir tvirtoves, apjuostas gynybinėmis sienomis su bokštais ir grioviais. Iš jų administravo apylinkes, prie jų kūrėsi papiliai. XIV a. didėjant artilerijos svarbai, žemėjo tvirtovių bokštai, storėjo sienos. Didėjant šaunamajam patrankų nuotoliui, atsirado išoriniai fortai. XVI a. įtvirtinimai įleisti į žemę. Atsirado flankuojami (įtvirtinami) grioviai (fosos) su išmūrytomis sienomis, vietoj bokštų – bastionai (išsikišusi daugiakampė tvirtovės sienos dalis, gynybai šonine ugnimi). Vyslos žiočių tvirtovė saugojo ir kontroliavo į Dancigą atvykstančius ir išvykstančius laivus, buvo apjuosta gynybiniu įtvirtinimų vainiku (1562–1563), kvadratiniu fortu su bokštais kampuose (1586–1602), vandens grioviu. Turėjo nuo sviedinių saugančius kazematus (apsaugines patalpas), viršų dengė 3 m storio žemės. 1624–1626 aplink tvirtovę supilti pylimai su 5 bastionais. Bastioninė buvo ir Klaipėdos pilis: 1516–1519, ruošiantis Ordino karui su Lenkija, aplink pilies korpusus įrengtos 4 apvalios 5,7 m aukščio bastėjos (žemių pylimai). 1529–1546 minėtas Klaipėdos pilies korpuso perstatymas. XVII a. pradžioje, kai buvo tvirtinamas pats miestas, 4 bastėjos rekonstruotos į rombinius bastionus, juos supo plati perkasa su tiltu, išorines sienas – žemės pylimas. XVII a. 3–4 dešimtmečiais tvirtove paverstas pats Klaipėdos miestas. Miesto ir vadinamojo Odų priemiesčio apjuosimas gynybiniais pylimais pradėtas pagal 1627 Christiano Rosės parengtą projektą. 1627–1629 miestas buvo apjuostas 5 bastionais ir išoriniais grioviais. 1635, po švedų pasitraukimo, darbai buvo tęsiami, XVII a. viduryje–XVIII a. viduryje supilti 2 ravelinai, Septynerių metų karo metu supilti dar 2 ravelinai (dar Klaipėda). Fortifikuota buvo ir Marienburgo pilis, kuri po karo su švedais, šalia gynybinių sienų, griovių ir bokštų, XVII a. I pusėje perstatyta, pažeminta dalis priešpilio bokštų, pastatytos patrankos. XVII a. tvirtovių statybų pažanga neatsiliko nuo tobulėjimo. Bastionų šlaitai pradėti tvirtinti plūktomis žemėmis, tvirtovių kiemai apkasinėti 2 pylimais. Vartams ar tiltams saugoti už perkasos buvo pilamas apmūrytas, apskritas arba keturkampis įtvirtinimas – redutas, vedęs į pakeliamąjį tiltą. Ilgainiui toliau nuo miestų į laukus iškelti tvirtovių punktai – fortai, o perėjimai tarp jų buvo ginami artilerijos. Kopgalyje 1865–1871 pastatytas Nerijos fortas, 1867–1872 šiapus marių buvo supiltas dar vienas, Pušyno arba Miško fortas (vok. Plantagenfort), kuris iki šių dienų neišliko; abu fortai iš dviejų pusių gynė įplauką į Kuršių marias ir Klaipėdos uostą. Padidėjus artilerijos našumui (1910 artilerija šaudė iki 10 km) senovinių įtvirtinimų linijas reikėjo patraukti tolyn nuo miestų. Nuo XVIII a. artilerijai šaudant dideliu pakylos kampu, sviediniai krito beveik vertikaliai, – prireikė horizontalių uždangų, todėl statyti kazematai – aktyvios artilerijos slėptuvės grioviams ir tarpfortėms flankuoti. Tokios tvirtovės statytos valstybių pasieniuose. Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiai pastatė įtvirtintą betoninę 50 km fronto liniją, išsidėsčiusius Dysnos, Mielagėnų, Tverečiaus seniūnijose ir Bobėnų, Čepeliškės, Kėkštų, Kliūkų, Lazinkų, Raščiūnų, Tverečiaus kaimuose ir palei Dysnos upę. Tokie įtvirtinimai statyti ir vėliau, aprūpinti ištekliais, iki jų nutiesti geležinkeliai, įrengti uostai, ginklų ir maisto sandėliai, nepriklausomas elektros tiekimas ir kita.

L: Lietuvos architektūros istorija. Nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio. V., 1987; Lietuvos gynybiniai įtvirtinimai. Sud. Kuncevičius A. V., 2001; Žulkus V. Viduramžių Klaipėda. V., 2002; Šiaurės Lenkijos architektūros ir dailės paminklai. Sud. Klajumienė D. V., 2007; Губин A., Cтрокин B. Крепости и замки Вocточной Пруссии. Кaлининград, 2006.

Iliustracija: Dancigo gynybiniai įtvirtinimai, apjuosti apsauginiais pylimais su fortu ir bokštais kampuose, vandens grioviu, 5 bastionais / Iš MLEA

Iliustracija: Marienburgo pilis, apjuosta bastionais ir išoriniais grioviais / Iš MLEA

Iliustracija: „Senieji vartai į Klaipėdos miestą ir pilį“, Johanno J. Vogelio raižinys, apie 1680 / Iš Valdemaro Šimėno rinkinio

Iliustracija: Klaipėdos uosto vieta ir tvirtovė: taškais plane pažymėti numatomi statyti statiniai ir įtvirtinimai, 1653 / Parengė Eduardas Červinskas