redutas

redùtas, keturkampis ar trapecijos formos lauko gynybinis įtvirtinimas, statytas tvirtovės išorėje. Buvo savarankiškas laikinas lauko gynybinis pylimas (priedanga), dažniausiai sudarydavo pirmąją įtvirtinimų liniją. Statytas ir tvirtovių apgulties metu, kad užtikrintų saugumą puolėjams. XIX a. redutai buvo įrengti Klaipėdoje ir Karaliaučiuje. 1811–1812 redutas pastatytas Nerijos forte šiauriau dabartinio Lietuvos jūrų muziejaus. Darbus inicijavo prancūzų karinės valdžios atstovas Compredonas. Jiems vadovavo prūsų artilerijos majoras von Fielbigas, majoras von Marckoffas, inžinierius kapitonas von Beebersteinas. 1809 Klaipėdos uosto ir miesto įtvirtinimų plane yra vėliau įklijuotas Pietų rago (vok. Südhaken) reduto piešinys. Tai stačiakampio formos pylimas su nedideliu praėjimu kiekvienos pylimo sienos viduryje. Jis apjuostas dvigubai platesniu nei pylimas grioviu. Kituose 1812 planuose redutai vaizduojami iš viršaus; tai buvo marių pusėje laiptuotos formos pylimas, priešingoje pusėje – 2 lygios sienos sujungtos stačiu kampu. Pylimas pavadintas Redoute auf de Nehrung. Anot H. K. Veito, 1821 redutas buvo visiškai užpustytas. 1979 Nerijos forte įsikūrė Jūrų muziejus, o reduto vietoje pastatytas cilindro formos akvariumo pastatas.

Tatoris J. Senoji Klaipėda. Urbanistinė raida ir architektūra iki 1939 metų. V., 1994; Zembrickis J. Klaipėdos karališko Prūsijos uosto ir prekybos miesto istorija. Klaipėda, 2002. T. 1.; Elertas D. Lietuvos jūrų muziejus – unikalaus karinio ir marinistinio paveldo objektas // Lietuvos muziejų rinkiniai. Nr. 4, 2005; Bogdanowski J. Architektura obronna w krajobrazie Polski. Warszawa–Kraków, 2002.

Ingrida Veliutė

Iliustracija: Kopgalio tvirtovės centriniame redute įrengtas Lietuvos jūrų muziejaus akvariumas su Lietuvos gėlavandenėmis ir Baltijos jūros žuvimis, 1999 / Iš leidyklos „Libra Memelensis“ archyvo