pamokslai

pamókslai. Rytprūsiuose ir kitur spausdintos evangelikų liuteronų pamokslų knygos vadintos postilėmis. Jose aiškintos liturginių metų sekmadienių bei švenčių Evangelijos, kiti Naujojo Testamento ir Senojo Testamento tekstai. Vokiškai nesupratusiems lietuvininkams M. Liuterio ir kitų žymių reformatorių pamokslai buvo neprieinami. Pirmasis tokių pamokslų vertimas į lietuvių kalbą – rankraštis Wolfenbüttelio postilė (perrašyta iš seno rankraščio 1573, išleisto 1995). Į ją įtraukti M. Liuterio, P. Melanchthono, J. Brenzo ir kitų Reformacijos teologų pamokslai bei originalūs tekstai. 1576 išspausdintos (1612 II leidimas) Karaliaučiaus lietuvininkų kunigo Baltramiejaus Vilento išverstos M. Liuterio Evangelijos bei epistolos… Prūsijos konsistorija ją rekomendavo naudoti visose lietuviškai besimeldžiančiose parapijose. Didžiausia Mažosios Lietuvos pamokslų knyga – Jono Bretkūno Postilla, tatai esti... (1591). Joje vokiečių teologų tekstai persipynė su vertėjo Evangelijų komentarais ir aktualių klausimų apmąstymais, aukštinta krikščioniška moralė, kritikuota pagonybė. Nauja pamokslų knyga išleista 1750 Prūsijos evangelikų liuteronų generalinio superintendento J. J. Quandto pastangomis. Tai Chr. Langhanseno Trumpas ir prastas iszguldimas... Jos tekstus išvertė Pilypas Ruigys, redaktorius Adomas Henrikas Pilgrimas. XVIII a. II pusėje pamokslų knygos lietuvių kalba pradėtos leisti ne tik Karaliaučiuje, bet ir kituose krašto miestuose. 1778 Tilžėje išėjo nežinomo autoriaus Išguldymas <...> evangelijų klausimais ir atsakymais. Chr. G. Milkus kartu su broliu Danieliumi F. ir E. F. Meissneriu išvertė ir 1800 išleido Dolūgo kunigo J. G. Heimo pamokslų knygą Miszknygos, kurrose wissos Ewangelijos... (pietistai pamokslus vadino mišia). Pietizmo laikais pamokslų knygos išpopuliarėjo. 1808–1919 išėjo 118 pamokslų rinkinių. Paminėtinas 1826 sakytojo D. Ploniaus parengtas Tilžėje išleistas didelis pamokslų rinkinys Mišių knygos. Jame – M. Liuterio ir žymiųjų pietistų L. Arndto bei A. Franckės pamokslai; ši lietuvių pamėgta knyga iki 1919 perspausdinta 12 kartų. Daug pamokslų knygų lietuvių kalba išleista XIX a.: M. Liuterio, A. Franckės, G. Harmso, D. Hollazo, D. Königo, M. Lilienthalio, D. Krummacherio, E. Millerio, K. Neisso, J. Porsto, Ch. Skriverijaus, T. Strucko, M. Šapalo bei kitų autorių pamokslų knygos. Visos jos verstos iš vokiečių kalbos. Originalių lietuviškų pamokslų XVI–XIX a. atspausdinta tik keletas (juos parašė kunigas A. F. Schimmelpfennigis, J. Ašmonas, E. F. Meissneris, C. F. A. Heinricis ir kiti). Pirmąją originalią lietuvišką pamokslų knygą Mišios ant visų nedėldienių bei švenčių (...) 1913 parašė Klaipėdos kunigas Jonas Pipiras. Lietuvininkų pietistinę dvasią bei aktualius jų gyvenimo klausimus atspindinti knyga išpopuliarėjo tarp krašto tikinčiųjų. Paminėtina 1914 Rusnės kunigo Kristupo Jurkšaičio parengta Carlas Leopoldas Friedrichas Neisso išversta knyga Aš bei mano namai norim Viešpacziui služyti. Šis įspūdingos apimties gausiai iliustruotas spaudinys – viena puošniausių Mažosios Lietuvos knygų. Pamokslų stilius ir turinys amžių bėgyje kito. Viduramžiais pamoksluose būdavo akcentuojamos moralinės normos, kunigai įspėdavo žmones susilaikyti nuo nuodėmių, dėl kurių kentėjo Kristus. Reformacijos metu pamoksluose aiškino sekmadienio (šventadienos) ar šventės Evangeliją, išskirdavo dažniausiai 3 pagrindinius teksto aspektus ir paprastais žodžiais juos išdėstydavo. Skelbdavo tikinčiųjų gaunamą naudą dėl Kristaus kentėjimų ir mirties, ragino žmones mylėti Dievą ir artimą. Aiškindavo, kokias Dievo dovanas tikintieji gauną per krikštą ir Šventąją vakarienę (Šv. Večerę), kaip Bažnyčios mokymą pritaikyti kasdieniame gyvenime. Liuteroniškosios ortodoksijos laikotarpiu pamokslai buvo dogmatiški ir sudėtingi, su daugybe teologinių terminų, bet juose rečiau pasitaikydavo alegorijų ar tipologijų. Pagrindinis dėmesys skirtas tiesioginei teksto prasmei, kurią pamokslininkas susiedavo su žmogaus išganymo istorija (vok. Heilsgeschichte). Tuo metu Evangelija dažnai tapdavo proga Bažnyčios doktriną perduoti klausytojams. Žymiausias to meto lietuvininkų pamokslininkas kunigas Jonas Bretkūnas. Pietizmo laikotarpiu pamokslais siekta sužadinti klausytojų emocijas, kad tie paklustų Viešpaties valiai ir atsiverstų. Juose akcentuotas pamaldus gyvenimas, žmonės raginti sekti Jėzų ir atnešti teisumo vaisius. Pietistinių pažiūrų kunigai Bažnytinę doktriną laikė antraeiliu dalyku, nes manė ją nedaug galinčią prisidėti prie parapijiečių pamaldumo. Kunigas Kristijonas Donelaitis savo pamoksluose pamaldų elgesį laikė krikščioniško gyvenimo svarbiausiu dalyku; smerkė šokius, liaudies žaidimus, pasilinksminimus. Šias normas pažeidusius vadindavęs bedieviais. Švietimo periodu į Bažnyčią įsiskverbė racionalizmas. Dalis kunigų į Šventąjį Raštą ėmė žvelgti racionaliai, vengė kalbėti apie Dievo stebuklus, verčiau pamokslaudavo apie praktinius kasdienio gyvenimo dalykus. Savo pamoksluose jie kalbėjo apie modernius žemės įdirbimo metodus, vandens valymą, higieną, nagrinėjo įvairias socialines problemas. Šiai tendencijai nepasidavė pietistinių pažiūrų lietuviai kunigai. Būtent tuo metu atsirado liaudies pamokslininkai – sakytojai, surinkimininkai. Jų pamokslai būdavo paprasti ir labai emocingi. Sakytojai maldaudavo klausytojų atsiversti ir pradėti gyventi pamaldų gyvenimą, griežtais žodžiais pasisakydavo prieš kūno darbus, ragino nebendrauti su neatsivertusiais, vengti svietiškos muzikos, pasididžiavimo, garsaus juoko bei dainavimo, susilaikyti nuo alkoholio. Žymiausi sakytojai Jokūbas Ašmonas, Ansas Baltris (jaunesnysis), Klimkus Grigelaitis, Johannas Frydrichas Kelkis (vyresnysis), Adomas Kybelka, Mikelis Kybelka, Kristupas Kukaitis, Kristijonas E. Mertikaitis, Anusis Pėteraitis, Jurgis Redveikis. Skirtingai nuo kunigų, surinkimininkai pamokslus sakydavę be pasirašyto teksto, nes manė, kad Šventoji Dvasia per užrašytą pamokslą reiškiasi ne taip kaip per sakomą iš širdies. Lietuvininkai mėgo jų jausmingus pamokslus, jų klausydami verkdavo, o ir patys sakytojai dažnai nesulaikydavo ašarų.

Darius Petkūnas

Iliustracija: Johanno Gottlobo Heimo pamokslų knyga, 1800 / Iš Domo Kauno knygos „Mažosios Lietuvos knyga“, 1996