Jokūbas Ašmonas

Úmonas Jokūbas 1800 XI 2Lankupiuose (Klaipėdos aps.) 1862 V 2 ten pat, sakytojas, religijos veikėjas. Vydūno dėdė. Anksti pajutęs potraukį pastoracinei veiklai paveldėtą iš tėvų žemę perleido jaunesniajam broliui Kristupui (Vydūno motinos tėvui), išsiderėdamas kuklų išlaikymą. Šeimos nekūrė. Laikydamas surinkimus, lankėsi ne tik Klaipėdos krašte, bet neretai ir Didžiosios Lietuvos ūkininkų sodybose. Kasmet surinkdavo daug pinigų evangelikų liuteronų misijoms. Žmonės jį vertino, jo laikomas namų pamaldas gausiai lankė. Religinėje spaudoje skelbė tikėjimo tiesas aiškinančias gromatas, sueiliavo keletą giesmių. Dalį kūrinių atrinko brolio sūnus Martynas Ašmonas, ir ramutiškio Janio Piklapo rūpesčiu apie 1866 buvo išleista knygutė Isz nabasztininko Lietuwininku Zodzio Sakytojo Jokūbo Aszmono <...> surinkimiszkuju Rasztu <...>. Vieną gromatą pakartojo Vilius Gaigalaitis knygoje Ewangeliszki surinkimai Lietuvoje (1904), dvi giesmės buvo perspausdintos Keleivyje (1884, nr. 22–23, 25), trys gromatos, greičiausiai tos pačios, Anso Bruožio liudijimu, įdėtos ir į Aukštųjų Eisulių mokytojo Jurgio Meškaičio raštų rinkinį (parengtas po 1877). Po mirties Ašmono atminimui buvo išleista knygelė Keli paminklo žodžei ant atminimo nabasztininko Brolio A, isz L. suraszyti.

Albertas Juška