Jonas Pipiras
Pipras Jonas (rašėsi Janis Pipirs) 1833 IV 23Šaipiuose (Klaipėdos aps.) 1912 III 29Klaipėdoje, labai mėgtas evangelikų liuteronų kunigas, spaudos darbuotojas, visuomenės ir politikos veikėjas. Apie 1839–1845 mokėsi Nemirsetos pradinėje mokykloje, apie 1846–1854 Tilžės gimnazijoje; ją baigęs 1855–1858 studijavo Karaliaučiaus universitete, 1859–1861 Wittenbergo kunigų seminarijoje. Pipinas kandidatavo Tilžės-Lankos apskrityje į 1863–1866 Prūsijos karalystės seimą, bet neišrinktas. 1861–1863 kunigavo Nidoje (ten ir mokytojavo), 1863–1869 Įsėje, 1869–1872 Kraupiške, 1872–1882 Tauragėje (ten pateko į Rusijos valdžios nemalonę dėl lietuvių švietimo ir lietuviškų knygų parūpinimo iš Mažosios Lietuvos; turėjo paslapčiomis pabėgti iš Tauragės), 1882–1912 Klaipėdos žemininkų bažnyčios kunigas. Buvo geras pamokslininkas, rašė pamokslus ir juos skelbė savo leidžiamuose „Aušros žvaigždelės spinduliuose“ ir kitur. 1904 ir 1913 išleido pamokslų rinkinį Mišios. Kurį laiką redagavo „Nusidavimus apie Evangėlios prasiplatinimą tarp žydų ir pagonų“. Vertė iš vokiečių kalbos giesmes, išleido jų rinkinį Mieli broliai lietuvininkai (1888), Pasiuntinystės arpos ir Giedokit (abu 1890). Su kitais peržiūrėjo Šventojo Rašto lietuviško vertimo 1897 laidą, kuri ne sykį kartota. Nuo 1881 Lietuvių literatūros draugijos narys. Bendradarbiavo Lietuviškoje ceitungoje (nuo 1894), Evangeliškose kalendrose. Redagavo religinį laikraštėlį Ansprachen und Abhandlungen [Kalbos ir svarstymai, išėjo gal tik Nr. 1, 1904]. Su kitais parengdavo medžiagą Pasiuntinystės prieteliui (1904–1908). Nuo 1907 rėmė vokiečių nacionalliberalų partiją, žadėjusią užtarti lietuvių kalbą. Iš vokiečių kalbos išvertė Krikščioniška venčiavonystė ir jos pareigos (1910). Vokiškai išleido lietuvių kalbos vadovėlį Litauische Sprachlehre mit Berücksichtigung des Selbstunterrichts (1899). Klaipėdos gimnazijoje dėstė lietuvių kalbą. Ragino neišsižadėti gimtosios kalbos ir vaikus konfirmacijai rengti lietuviškai. Prisidėjo prie peticijų grąžinti lietuvių kalbą į krašto mokyklas. Dalyvavo surinkimininkų judėjime; buvo pietistinių pažiūrų. Rūpinosi mokytojų seminarijos steigimu Klaipėdoje. Palaidotas Skaisgirių bažnyčios šventoriuje. Žentas Karlas Wessoleckas ir jaunesnysis sūnus Arturas t. p. kunigavo.
L: Jasudienė R. Lietuvininkų prietelis Jonas Pipiras // Liuteronų balsas. Nr. 3. 2004.
Algirdas Antanas Gliožaitis
Daiva Kšanienė
Zigmas Zinkevičius
Algirdas Žemaitaitis
Jonis Pipirs buvo labai garbingas Jokūbo (žemininkų) bažnyčios kunigas. Pasenęs jis buvo klibis (šlubas) ir rėmės ant lazdos. Šnabždantiems kunigininkams jis gražuojo (grasė): aš jums ateisiu su kuziu (lazda).
Martin Tydecks
Iliustracija: Jono Pipiro pamokslų knygos „Mišios“ antraštinis lapas, skirtas žodžio sakytojui Jokūbui Ašmonui iš Lankupių, 1913 / Iš Vytauto Kaltenio rinkinio
Iliustracija: Jono Pipiro pamokslų knygos „Mišios“ 82 puslapis, skirtas žodžio sakytojui Jokūbui Ašmonui iš Lankupių, 1913 / Iš Vytauto Kaltenio rinkinio
Iliustracija: Klaipėdos laukininkų bažnyčia, kurioje kunigavo Jonas Pipiras, XIX a., graviūra / Iš MLEA
Iliustracija: Kunigo Jono Pipiro portreto, piešto Gustavo Boesės, kopija, 1921 / Iš Marytės Krukytės šeimos albumo