Klimkus Grigelaitis

Grigeláitis Klimkus, Grigoláitis 1750 VII 23Poškose (Klaipėdos aps.) 1825 VI 21Pašalteikiuose (Klaipėdos aps.), sakytojas, Senojo surinkimo vadovas. Išmokęs staliaus amato žmonėms statė trobesius, Juodkrantės medinę bažnytėlę. XIX a. pradžioje buvo išvykęs į Didžiąją Britaniją; tuomet jam kilo mintis misionieriauti tarp Mažosios Lietuvos lietuvių. 1807 grįžęs į tėviškę tapo profesionaliu sakytoju. Rengdamas surinkimus išvaikščiojo visą Klaipėdos kraštą, pasiekė Tilžę. Dėl menkesnio išsilavinimo pamokslaudamas dažniausiai rėmėsi K. Bogatzkio religijos tiesų aiškinimo knyga Skarbanyčėle, leista 1751–1859. Pats sueiliavo (kiti teigė, kad gavo iš katalikų kunigo) 13 protestantų giesmių, vadintų „liaupselėmis“. Sudarė giesmynėlį Dvylika dvasiškų naujų liaupsinimo giesmių (iki 1919 jis perspausdintas net 43 kartus), kurį leidėjai pridėdavo prie kiekvieno naujo Frydricho Kuršaičio giesmyno Pagerintos giesmių knygos. Gausiai lankomuose surinkimuose Grigelaitis visada pamokslavo gimtąja kalba, palaikė būrų siekį neatlikinėti baudžiavos prievolių. Nuo jo vardo šiuos surinkimininkus imta vadinti Klimkiškiais. Propagavo asketišką gyvenimo būdą: ragino atsisakyti bet kokių pramogų, iš sodžių gujo „svietiškas“ dainas, ratelius, šokius, ištaigingesnius drabužius, papuošalus, netgi patarles, priežodžius, mergaičių dedamus ant galvos gėlių vainikėlius. Rūpinosi naujų sakytojų rengimu, jų kvalifikacija. Buvo nustatęs egzaminus, kuriuos išlaikęs kandidatas įgydavo teisę savarankiškai skelbti Dievo žodį. Jo gyvenamuoju laikotarpiu surinkimininkų sąjūdis buvo labiausiai paplitęs.

L: Biržiška V. Aleksandrynas, t. III, V., 1990, p. 173; LE, VII, p. 498.

Paulina Dabulevičienė

Albertas Juška