Notanga

Nótanga (Natangia, vok. Natangen), prūsų žemė (baltai, žemėlapis). Gyventojai – notangai (kartais dar vadinti nótangiais, notangėnais). Apėmė teritoriją tarp Aismarių, Priegliaus žemupio, Alnos upės ir Stablaukio ištakų (bet nesiribojo su mariomis), Frišingo upyną. Priegliaus paupio miškais ir pelkėmis Notanga ribojosi su Semba, išilgai Alnos su Barta. Iš 1251 Varmės vyskupo ir Kryžiuočių ordino žemės dalybų akto matyti, kad pietuose ir vakaruose miškai Notangą skyrė nuo Varmės. Istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą Notanga paminėta 1231 kaip vidaus žemė (vok. Binnenlandschaft), kartu su Semba, Varme, Barta ir Nadruva. 1238 Notanga minėta Pamario kunigaikščio Sventopelko sutartyje su Kryžiuočių ordinu (pasižadėta be Ordino žinios nesudaryti jokių paliaubų nei taikos su Sembos, Varmės ir Notangos pagonimis (cum paganis Samie, Warmie ac Natangie)). Atskira prūsų žeme (lot. terra Notangia) Notanga vadinta XIII a. šaltinyje Liber Census Daniae. Ordino kronikininkas Petras Dusburgietis, išvardydamas prūsų žemes nuo Vyslos į rytus, Notangą vadino penktąja (lot. Quinta Nattangia). Jo kronika – žinių apie kraštą pagrindinis šaltinis. Notanga, kaip ir kitos vakarų prūsų žemės, tankiau gyventa. Dusburgo kronikoje rašyta, kad Notanga galėjo statyti karan po 2000 raitininkų ir daug tūkstančių šiaip karių. 1249 II 7 Christburgo taikos sutartimi notangai savo žemėje pažadėjo pastatyti 3 bažnyčias. Labegow, Tummonis ir Sutwiert vietovėse. 1257 paminėtas Notangos komtūras, 1260 ir atskiras vaitas, rezidavęs Lenzenburgo pilyje. XIII a. pabaigoje skatinta kolonizacija, nes per Didįjį prūsų sukilimą buvę išžudyta daug vokiečių. 1267 minėti Varmės ir Notangos vokiečiai kaip lenų valdytojai, 1276 ir 1291 – vaitų pareigybė. Plotu Notanga prilygo Varmės ir Pagudės sritims. Notangos žemė buvo suskirstyta į valsčius (lot. territorium, vok. Amt). Dusburgo kronikoje paminėti tik 2 valsčiai: Solidow ir Sclunien. Vėliau ribų aprašyme paminėti dar Wore (1254) ir Lauthen (1287) valsčiai. Ilgainiui pasikeitė Notangos pavadinimo reikšmė. XIV–XV a. vienas iš Balgos komtūrijos valsčių vadintas Notanga (vok. Kammeramt), bet jam priklausė ne visa buvusi Notangos teritorija. Nuo XIV a. vidurio Notangos vardas naudotas ir kitoms žemėms įvardyti. Po Ordino sekuliarizacijos 1525 sudaryta Notangos apygarda, apėmusi buvusias Balgos ir Brandenburgo komtūrijas su 15 valsčių: Brandenburgo, Balgos, Ylavos, Barštyno, Rastenburgo, Aleckos, Barčių, Unguros, Leko (Luko), Johannisburgo, Ryno, Lėciaus, Seehesteno, Girdavos, Neuhofo. 1725 sukurtas Notangos domenas, valdytas iš Tepliavos ir Alnavos. 1752 pertvarkant Prūsijos administracinį teritorinį suskirstymą, Notangos domenas panaikintas, sudarytos 4 naujos Brandenburgo, Rastenburgo, Seehesteno ir Aleckos apskritys. Nuo 1818 Notangos plotą apėmė Šventapilės, Karaliaučiaus, Vėluvos, Ylavos, Barštyno ir kitos apskritys.

L: Bezzenberger A. Die litauisch-preussische Grenze // AM. Bd. 19, Königsberg, 1882; Mortensen G. Beiträge zu den Nationalitäten und Siedlungsverhältnissen von Preussisch-Litauen. Memel, 1927; Pakarklis P. Mažoji Lietuva vokiečių mokslo šviesoje. K., 1935; Vileišis V. Tautiniai santykiai Maž. Lietuvoje. K., 1935; Jakštas J. Mažosios Lietuvos apgyvendinimas iki XVII a. pabaigos // Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. T. 5. Roma, 1970; Gutzeit J. Natangen. Landschaft und Geschichte. Marburg, 1977; Lebedys J. Senoji lietuvių literatūra. V., 1977; Batūra R. Paaiškinimai // Petras Dusburgietis. Prūsijos žemės kronika. V., 1985; Lietuvių etnogenezė. V., 1987; Zinkevičius Z. Iki pirmųjų raštų. V., 1987; Matulevičius A. Mažoji Lietuva XVIII a. V., 1989; Herman A. Mažosios Lietuvos lietuviai: autochtonai ar ateiviai? // Liuanistica. Nr. 2. V., 1990; Mažiulis V. Prūsai ir kiti vakarų baltai // Prūsijos kultūra. V., 1994; Gelžinis M. Mūsų gimtinė Mažoji Lietuva. V., 1996; Pėteraitis V. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai. V., 1997; Jenkner G. Von Alt Passarge bis Zinten. Leer.

Vilius Pėteraitis

Zigmas Zinkevičius

MLEA

Iliustracija: Senoviškas gyvenamasis namas Notangoje, XIX a. / Iš MLEA

Iliustracija: 75 metų valstietis iš Hoppendorfo, 1939 / Iš MLEA

Iliustracija: Dvi moterys iš Taravos, šventadienį pasipuošusios tradiciniais apdarais, 1905 / Iš MLEA

Iliustracija: Modynų kaimo vaikai, žaidžiantys kieme su „kojūkais“, apie 1930 / Iš MLEA

Iliustracija: Notangos gyvenamojo namo stuba, XIX–XX a. / Iš MLEA

Iliustracija: Senasis Haushageno vėjo malūnas, 1937 / Iš MLEA

Iliustracija: Notangos tradicinės architektūros Naunynų mokykla, Vėluvos apskritis / Iš MLEA

Iliustracija: Tūkstantmetis Bajorų ąžuolas, girdėjęs senųjų notangų pagoniškas maldas, Ylavos apskritis, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Notangos tradicinė bitininkystė, 1937 / Iš MLEA

Iliustracija: Arimas ketverto arklių kinkiniu, 1937 / Iš MLEA

Iliustracija: Notangos ūkininkų tradicinė sodyba Ylavos apylinkėse, 1900 / Iš MLEA

Iliustracija: Albrechsdorfo mokykla, Ylavos apskritis, 1900 / Iš MLEA