Sventopelkas II, Didysis

Sventopelkas II, Didysis (lenk. Świętopełk II Wielki, vok. Swantopolk, lot. Swantepolcus) apie 1195 1266, Rytų Pamario kunigaikštis (nuo 1217 ar 1220), kilęs iš kašubų (pamarėnų) Samboridų dinastijos. Vykdė nepriklausomą nuo Lenkijos politiką, nukreiptą prieš Kryžiuočiu ordiną ir kaimynines Lenkijos kunigaikštystes Kujaviją ir Mazoviją. Rėmė ir vadovavo prūsų sukilimams prieš Ordiną. Siekdamas išplėsti savo įtaką rytuose Sventopelkas sudarė sąjungą su Ordinu prieš prūsus ir padėjo numalšinti jų 1233 sukilimą Kulmo žemėje ir Pamedėje. Ordinui įsitvirtinant prie Vyslos žemupio pajuto grėsmę, tad sudarė sąjungą su prūsais, kurie pradėjo 1242–1249 sukilimą (prūsų sukilimai). Už priešiškumą krikščionybės platintojui Ordinui ir sąjungą su pagonimis prūsais popiežius Inocentas IV Sventopelką II ekskomunikavo. Po daugelio nesėkmingų mūšių su kryžiuočiais 1248 XI 12 jis sudarė su Ordinu taiką; 1249 II 7 Christburgo taiką sudarė ir prūsai. 1253 Sventopelkas paskutinį kartą vedė prūsus į mūšį, bet buvo Ordino kariuomenės sumuštas. Kryžiuočių karo prieš Sventopelką aprašymui skirta Dusburgo kronikos 3 dalis Pranešimas apie Prūsijos užkariavimą. Petras Dusburgietis išsamiai nagrinėjo Sventopelko karą su Ordinu, keikė jį, krikščionį, susidėjusį su pagonimis, kaltino klasta, išdavyste ir nedorybėmis, vadino Sventopelku velnio išpera. Lenkų istoriografijoje Sventopelkas labai vertinamas, vadinamas Didžiuoju.

L: Petras Dusburgietis. Prūsijos žemės kronika. V., 1985; Bookmann H. Der Deutsche Orden. München, 1981; Strzelczyk . Pommerellen // Leksikon des Mittelalters. München, 2002.

Manfred Klein