Nemuno deltos istorinė raida

Nemuno deltos gamtinė ir socialinė raida.

Nẽmuno dèltos istòrinė raidà. Nemuno deltos susiklostymą lėmė sudėtingi gamtiniai procesai: paskutinysis ledynmetis (kai tirpsmo vandenys nuo Šešupės dabartinio žemupio tekėjo į pietus Įsros bei Priegliaus upių dabartiniais slėniais), Nemuno vagos prasiveržimas pro Rambyną, senojo jūrų vandens lygio kitimai. Dabartinė Nemuno delta pradėjo formuotis prieš 6000 metų, buvusioje įduboje klostantis upyno sąnašoms, atsirandant vis naujoms upių atšakoms, senvagėms (buvusių atšakų žymėms). Vis tankiau apgyvendinant Nemuno baseiną, ten kertant miškus, suariant vis naujus plotus, krituliams nuplaunant plynes, gausėjo į Nemuno deltą atnešamų sąnašų; jos paviršius kilo, plotas didėjo deltai stumiantis Kuršių marių link. Palaipsniui keitėsi Nemuno deltos hidrografija ir geografija. Pvz., vikingų laikai (II tūkstantmečio pradžia) iš Kaupo prekyvietės Semboje per buvusią protaką Kuršių nerijoje bei dabartines Nemunyno žiotis pirkliai galėdavo buvusiomis upėmis plaukti iki dabartinės Tilžės (tą parodė gausūs archeologiniai radiniai Linkūnuose prie vėliau išnykusios upės). Nemuno deltai slenkant vakarų link, dalis buvusių upių atšakų nusekdavo (vėliau visai išnykdavo), vandenys (ypač potvynių ir ledonešių metu) pragrauždavo naujas protakas. Nemuno deltos padėtį nuo XIII a. apibūdino Kryžiuočių ordino, vėliau Prūsijos kunigaikštystės dokumentai. XV–XVI a. žemėlapiuose bei planuose fiksuota tuometinė Nemuno deltos būklė: daug salų, protakų, didelės įlankos Kuršmarių rytinėje pakrantėje (viso to šiandien nebėra). Ordinas rūpinosi pakrančių žvejų kaimais, mokėjusiais duoklę žuvimis, Nemuno deltos užliejamomis pievomis (taip kūrėsi žuvininkų kaimai, pievininkų kaimai). Plėtėsi svarbiausi centrai: Rusnė, Kaukėnai, vėliau Tilžė, kontroliavę laivybą Nemunu (dar Nemunas, vandens kelias). Po Melno taikos (1422) Nemuno delta vis sparčiau apgyvendinta – sausesnėse vietose kūrėsi nauji kaimai, kuriuose gyveno lietuvininkai, todėl dar XVII a. dokumentuose Nemuno delta vadinta Lietuviškoji žemuma. Prūsijos valdžiai skatinant vidinę kolonizaciją, deltos plotai vis sparčiau sausinti, pylimais apsaugoti svarbiausi plotai, palaipsniui atkirstos mažesnės upių atšakos. Nemuno deltos plėtrą pagyvino nuo XIV a. tiestas Didysis vandens kelias (Pričkagrabės ir kiti iškasti kanalai, ištiesintos Nemuno ir Gilijos vagos bei kita). XIX a. piečiau Nemuno ir Rusnės upių susiklostė Tilžės žemuma – pylimais apjuostas intensyvios gyvulininkystės ir žemdirbystės plotas, kuriame suklestėjo pienininkystė. XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje didelė Nemuno deltos dalis buvo tankiai apgyvendinta – ten stovėjo šimtai kaimų (su liet. pavadinimais), daugybė viensėdžių. XIX pabaigoje pradėjus kurti pelkininkų kolonijas (dar Aukštumala, Didžioji Samanų pelkė, Medžioklės pelkė) dar padaugėjo vietos gyventojų. XX a. pradžioje deltos plotas priklausė Šilutės, Pakalnės, Tilžės ir Labguvos apskričiai, nuo 1920 Nemuno deltos šiaurinė dalis – Klaipėdos kraštui. Tuomet neapgyventa liko tik šlapių miškų juosta marių pakrantėje (Briedmiškis, prieškariu paskelbtas valstybės saugomu plotu), dalis didelių pelkių bei potvynių užliejamų įdubų. Po 1944 viskas pakito: SSRS valdymo metais likviduota dauguma kaimų bei sodybų, buvęs intensyvus ūkis apleistas, daug kur susiklostė dykra, kurioje palaipsniui atsikūrė natūralios gamtos ploteliai.

L: Keller H. Memel-, Pregel- und Weichselstrom. Bd. II. Berlin, 1899; Ambrassat A. Die Provinz Ostpreussen. Königsberg, 1912; Vongehr K. Die Landwirtschaft im Memeldelta. Diss. Königsberg, 1922; Grigat M. Die Memelniederung. Königsberg, 1931; Haff und Schilf. Tilsit, 1939; Tautorat H.-G. Die Memelniederung. Leer, 1983; Gudelis V., Klimavičienė V. Nemuno deltos geomorfologijos ir paleogeografijos bruožai // Geografija. T. 29. V., 1993; Kunskas R. Pamario ir Nemuno deltos kraštovaizdžio raida // Lietuvininkų kraštas. Kaunas, 1995.

Martynas Purvinas

Iliustracija: Įsės žvejų uostas Nemuno deltoje prie Kuršių marių / Iš Walterio Engelhardto knygos „Ein Memel Bilderbuch“, 1936

Iliustracija: Nemuno deltos sodybos palei Naująją Giliją, apie 1930 / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder-Institut e. V. Bildarchiv)

Iliustracija: Upinis gatvinis kaimas: moteris neina pėsčiomis ir nevažiuoja, o iriasi, pakrantėse džiovinami žvejų venteriai, sukrautos malkų atsargos, šieno kupetos, apie 1930 / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder-Institut e. V. Bildarchiv)

Iliustracija: Tiltelis, permestas per pontoną Lujoje ir patraukiamas išplaukiant žvejų valtims, apie 1930 / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder-Institut e. V. Bildarchiv)

Įsės žvejų uostas Nemuno deltoje prie Kuršių marių / Iš Walterio Engelhardto knygos „Ein Memel Bilderbuch“, 1936

Nemuno deltos sodybos palei Naująją Giliją, apie 1930 / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder-Institut e. V. Bildarchiv)

Upinis gatvinis kaimas: moteris neina pėsčiomis ir nevažiuoja, o iriasi, pakrantėse džiovinami žvejų venteriai, sukrautos malkų atsargos, šieno kupetos, apie 1930 / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder-Institut e. V. Bildarchiv)

Tiltelis, permestas per pontoną Lujoje ir patraukiamas išplaukiant žvejų valtims, apie 1930 / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder-Institut e. V. Bildarchiv)