Aukštumala

Áukštumala, pelkė dabartiniame Šilutės rajone, 6 km į šiaurės vakarus nuo Šilutės, prie Klaipėdos–Pagėgių geležinkelio ir plento, tarp Krokų Lankos, Tenenio ir Minijos žemupių (Tenenys teka pelkės šiauriniu pakraščiu, Minija – vakariniu). Plotas apie 30 km². Aukštumala yra tipiška Nemuno deltos žemumos aukštapelkė. Iki sukultūrinimo viduryje buvo dvi 5–6 m aukščio virš pelkės pakraščių išgaubtos aukštaplynės, ežerokšnių kompleksai, liudijantys vėlyvąją aukštapelkės raidos stadiją. Čia buvo apie 100 ežerokšnių, daugiausia susitelkusių pietrytinėje dalyje. Pelkės dugnas siekia 3 m žemiau Kuršių marių lygio. Durpių klodo vidutinis storis 3–5 m. XIX a. pabaigoje. Aukštumalą tyrė vokiečių botanikas C. Weberis, apie Aukštumalą 1902 išleidęs pirmąją pasaulyje pelkėtyros mokslinę monografiją. XIX a. pabaigoje Traksėdžiuose įsteigtas durpių fabrikas pradėjo kasti Aukštumalos durpes. Aukštumalos durpynas naudojamas iki šiol. Gamtosaugininkai siekia apriboti ūkinę veiklą Aukštumaloje, išsaugoti unikalios gamtos liekanas. Aukštumaloje yra Pilies kalnas – buvusi sausa kalvelė drėgnoje pelkėje, kur aptikti senos gyvenvietės pėdsakai.

Meilutė Kabailienė

Martynas Purvinas