Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Nemunas, vandens kelias

Nemunas, kaip sielių plukdymo ir laivų kelias.

Nẽmunas, vañdens kẽlias, kelis šimtmečius buvo svarbus Rytprūsių sielių plukdytojams ir baidokininkams. Žinotas dar ikikrikščioniškais laikais (tai liudija archeologiniai radiniai), plačiai naudotas prekybai I tūkstantmetyje ir vikingų laikais. Nuo XIII a. Kryžiuočių ordino riterių kovose su lietuviais Nemunas turėjo ne tik karinę-strateginę, bet ir politinę-ekonominę reikšmę, todėl šis vandens kelias ilgintas ir tobulintas, užtikrinant saugią laivybą. 1263 (1370–1380) sujungus Deimės aukštupį su Priegliumi, įrengtas ištisinis vandens kelias iš Nemuno deltos į Karaliaučių ir Vakarų Europą. Taip Ordinas iš savo politinių ir ekonominių centrų Marienburgo ir Dancigo galėjo rūpintis atokiomis pilimis Tilžėje, Ragainėje ir Klaipėdoje. Dar 1409 planuota sujungti kanalu Giliją ir Deimę. Po Melno Taikos (1422) Nemunu aktyviai vyko prekyba su rytiniais kaimynais. XV a. viduryje Kaune įkurta vokiečių prekybos kontora, kuri iki XVI a. vadovavo Prūsijos–Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės prekybai. Visi krovininiai laivai, plaukę iš Tilžės pasroviui, sustodavo 1606 įrengtoje Labguvos muitinėje. Iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vytinėmis gabeno medieną, grūdus, linų sėmenis, potašą, kanapes, vašką, kailius į Karaliaučių. Atgal grįždavo su druska, silkėmis, linais, buitiniais įrankiais ir žemės ūkio padargais. Iki 1914 upe plukdyta daugybė sielių (mediena plukdyta iš Didžiosios Lietuvos ir Gudijos). Tilžėje klestėjo prekyba mediena ir medienos pramonė. Tilžėje, Ragainėje ir Klaipėdoje veikė celiuliozės fabrikai. Susisiekimą trikdė upės vandens lygio svyravimai. Vaga pradėta reguliuoti: 1689–1697 iškasti Pričkagrabės ir Greituškos kanalai, 1834 Kryžionų perkasas. Laivybos kelias į Klaipėdą pagerintas iškasant Klaipėdos kanalą. 1875–1890 įrengta pakankamai farvaterių, kuriais plaukiojimo sezonu (IV–XI mėn.) galėjo plaukti 600 t talpos laivai. Artėjant žiemai garlaiviams, baidokams, vilkikams, kateriams ir žvejų valtelėms tekdavo apsistoti Tilžės uoste ar mažesnėse priebėgose. 1913 Nemuno žemupiu pro Tilžę buvo nuplukdyta 359 040 t krovinių; iš aukštupio kasmet plukdyta iki 5000 sielių. Po Pirmojo pasaulinio karo susikūrė naujos valstybės ir naujos jų sienos. Nuo tada sieliai dažniau plukdyti iš Trapėnų ir Naujųjų Lubėnų (Mažosios Lietuvos rytinio pakraščio).

Dar skaitykite: vandens keliai, keleivių gabenimas, krovinių gabenimas, medienos gabenimas.

L: Schiekert G. Wasserwege und Deichwesen in der Memelniederung. Königsberg, 1901; Forstreuter K. Die Memel als Handelsstraße Preussens nach Osten. Königsberg, 1931; Kebesch H. Die Bedeutung des Memelstromes als Handelsstraße // 25. Tilsiter Rundbrief. 1995/96.

Martynas Purvinas

MLEA

Iliustracija: Garlaivis Rusnės prieplaukoje, apie 1920 / Iš Viktoro Raševskio rinkinio

Iliustracija: Vaizdas į Nemuną nuo šlaitų ties Ragaine, apie 1930 / Iš MLEA

Iliustracija: Nemuno pakrantėje ties Smalininkais į laivą pakraunamos popiermalkės / Iš Walterio Engelhardto knygos „Ein Memel Bilderbuch“, 1936