namas

nãmas. Mažojoje Lietuvoje aptiktos priešistorinių namų liekanos iš žalvario ir ankstyvojo geležies amžių rodo, kad baltai nuo savo įsikūrimo gyveno mediniuose ręstiniuose 1–2 patalpų stačiakampio plano namuose su kambariu ir priemene arba atviru prieangiu iš galo. XVII a. pabaigoje jie ręsti iš apvalių sienojų; buvo žemi, su mažais langeliais, dažniausiai be dūmtraukio, bet pasitaikydavę su kaminu. Krosnys mūrytos iš prastų ar geresnių glazūruotų koklių. Apšvietimui naudotas žibintas iš molio su degančia medine skala ir geležine pakaba. Tuomet lietuvininkai turėję 2 gyvenamuosius pastatus viename kieme: vadinamuosius namą ir stubą. Namuose visada degdavo ugniakuras, prie kurio žmonės šildydavosi, išsidžiovindavo sulytus drabužius, vasaros metu valgydavo, ten rūkydavo mėsą. Stuboje gyveno žiemą. Būta trilypio plano namų su kamara viename gale. XIX a. būta vieno aukšto namų, su ręstinėmis sienomis, dažniausiai šiaudiniu poaukščiu stogu, kurio galai užlaužti su čiukurais ir žirgeliais kraigo galuose. XIX a. pabaigoje naujesnieji namai dažniau turėjo dvišlaičius stogus su stačiais galais. Pagrindinis įėjimas būdavo iš namo šono; antros durys – kitame šone. Juose būta mažiausiai 2 patalpų: prieangio ir stubos. Ūkiui plečiantis prie tokio namo nesunkiai pristatytas antras galas; tada namas pasidarydavo tipiškas trilypis su prieangiu viduryje ir stuba bei kamara galuose. Dauguma namų turėjo daugiau patalpų: su visomis kamaromis ir kamarėlėmis apie 10 kambarių. Lietuvininkų namo abu galai skirti žmonėms gyventi. Tik mažažemių ar žvejų karvės tvartelis su namu kartais būdavo sujungtas po vienu stogu. Prieangyje būta atvirosios ugniavietės (pelenė, pelenas), įrengtos ant molio aslos, iš 3 pusių aptvertos žema mūrine sienele. Katilai kabinti ant vašų arba statyti ant trikojo. Lubose padaryta maždaug 2×3 m dydžio skylė (kriautė) dūmams išleisti į pastogę. Dūmai išsisklaidydavo ant aukšto, o aprūkytas šiaudinis stogas ilgiau laikė. Siena tarp prieangio ir stubos būdavo mūrinė. Stubos krosnį su duonkepiu pečiumi kurdavo iš prieangio pro dureles ties pelene. Dūmai iš krosnies išeidavo pro tam tikrą angą toje sienoje į rentinį virš kriautės. Namo pamatai mūryti iš lauko akmenų ir įleisti į žemę gana sekliai. Pirmąjį sienojų vainiką vadino pamatais, kitus – pamats. Sienojai būdavo aptašyti arba apipjauti. Kertėse jie ręsti plėstaspraude sąspara ir lygiai nupjauti. 2 viršutinių rąstų galai palikti šiek tiek iškišti į lauką, viršutinį rąstą panaudojant stogo užlaidai. Į sienojų tarpus pridėdavo samanų. Sienos buvo 2,2–2,3 m aukščio. Namo viduje sienos tinkuotos moliu ir baltintos kalkėmis. Namo asla plūkta iš molio. Geresnių namų grindis dėdavo ant medinių trinkų, padėtų į supilto smėlio sluoksnį. Stogo konstrukcija – gegninė. Vienų stogų gegnės įremtos į viršutinio vainiko sienojus, kitų – tiesiog į išsikišusių skersinių sijų galus. Stogai dengti šiaudais, o prie Kuršių marių – nendrėmis. Mažojoje Lietuvoje stogo galai puošti vadinamaisiais gaidukais, arkleliais, ragais. Stogo galai puošti įvairiais ornamentais. Dar puošdavo langus ir duris: dažniausiai eglute ar rombu sudėdami durų lentas, saulute padailindavo antlangius. Krašto kaimo namo pobūdį lėmė tradicijos (senasis baltų paveldas, vėlesnė ūkinė bei kultūrinė įtaka), atskirų vietovių pobūdis ir ten vyravę verslai (dar skaitykite: kopininkų pastatai ir sodybos, laukininkų pastatai, pelkininkų pastatai ir sodybos, pievininkų pastatai ir sodybos), Mažosios Lietuvos bei jos atskirų dalių istorinė raida. Miestuose nuo seno vyravo pagal Vakarų Europos tradicijas statyti namai. Kylant krašto gerovei XIX a. pabaigos–XX a. pradžios kaimuose pradėti statyti miestiškesni namai (mūriniai, projektuoti architektų, dekoruoti profesionaliosios architektūros stiliams būdingomis puošmenomis). XX a. pradžioje kilus tautinės architektūros sąjūdžiui jau miestų ir kurortų namai pradėti dailinti tai vietovei būdingomis puošmenomis, matytomis apylinkių kaimuose. Ilgaamžės tradicinių namų statybos tradicijos nutrūko 1944 pabaigoje, kraštą užėmus sovietinei kariuomenei.

Dar skaitykite: gyvenamieji pastatai, kaimo architektūra, kaimo statyba, liaudies architektūra.

L: Gimbutas J. Lietuvių sodžiaus architektūra Mažojoje Lietuvoje // Lithuania Minor. I. New York. 1958.

Martynas Purvinas

Iliustracija: Gyvenamasis namas Pilkupoje (Semba) ir jo planas, iki 1911 / Iš LE

Iliustracija: Žvejų gyvenamasis namas Juodkrantėje, 1891 / Piešinys iš Jurgio Gimbuto knygos „Lietuvos kaimo trobesių puošmenys“, 1999

Iliustracija: Ilgasis namas Bundulų kaime, Klaipėdos apskritis, 1994

Iliustracija: Medinis gyvenamasis namas su mūriniu tvarteliu po vienu stogu Manklaukiuose, Šilutės apskritis, 1994

Iliustracija: Gyvenamasis namas su tvartu po vienu stogu Nemuno deltoje, 1956 / Iš Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriaus rankraštyno