Mažosios Lietuvos
enciklopedija

puošmenos

papuošalų, puošnių drabužių ir kitų dirbinių gamyba.

puõšmenos. Senojoje Prūsoje buvo paplitę įvairūs papuošalai (kai kurie iš jų gaminti tolimuose kraštuose). Tai liudija gausūs archeologiniai radiniai (dar skaitykite proistorė). Nuo 1230 Kryžiuočių ordinui nukariaujant Prūsą, statytuose miestuose kūrėsi ir puošmenų gamintojai – auksakaliai iš Vakarų Europos. Vėliau tarp jų buvo ir prūsų, ir lietuvių kilmės meistrų. Pvz., Karaliaučiuje darbavosi Friedrichas Donaleitis (g. 1715, 1742 jau žinotas kaip auksakalys), ir jo sūnus Carlas Wilhelmas (g. 1745, 1772 minėtas kaip Knypavos juvelyras), siuvėjo sūnus Augustas Friedrichas Gucaitis (Guttzeit), g. 1786, 1811 minėtas kaip auksakalys), F. W. R. Kopkė (g. 1837 Klaipėdoje), Carlas ir Friedrichas Mikiai (Mikies, minėti 1874), Curtas Onaitis (Honeit, minėtas 1904), Emilis Prūsas (Preuss, minėtas 1930). Klaipėdoje 1784 minėtas lietuvių auksakalys Lapys (Lapies), g. 1790 Johannas Kaunackis (Kownatzky), Oscaras Abromeitis (g. 1871, 1887 mokęsis Berlyne), C. L. Schneideris (1862 vedęs Wilhelminą Grigolaitytę (Grigoleit). Stalupėnuose 1781 minėtas auksakalys J. W. Frede, turėjęs giminių Klaipėdoje. 1655–1656 Rusijos kariuomenei įsiveržus į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, nemaža juvelyrų iš Vilniaus bei Kauno pabėgo į Tilžę, Karaliaučių ir kitus krašto miestus. Taip Mažojoje Lietuvoje atsirado juvelyrų Kaunackių dinastija ir kitų amatininkų, susijusių su Didžiąja Lietuva. XX a. pradžioje Tilžėje minėti auksakaliai Friedrichas Franzas Žagė (Szage), Robertas Paulius Švelnius (Schwellnus). Iš Tilžės buvo kilęs Berlyno juvelyras Louisas Krišaitis (1825–1852). Miestų auksakalių gamintus papuošalus (karolius ir kita) nešiodavo ir Mažosios Lietuvos kaimų moterys, dar pasipuošdavusios pačių išaustais audiniais ir juostomis, pakelėmis, išsiuvinėtais delmonais, galvos danga kitomis aprangos dalimis (dar mezginiai, pirštinės). XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje tradicines kaimiečių puošmenas vis labiau išstūmė pirktinės miestietiškos puošmenos – gamintos didelėse dirbtuvėse ar atvežtos iš Vakarų Europos.

Dar skaitykite gintaras.

L: Scheffler W. Goldschmiede Ostpreussens. Berlin, New York, 1983.

Martynas Purvinas

Iliustracija: Puošnus medinis gyvenamasis namas Rusnės saloje – Skirvytėlės kaime, 2004

Iliustracija: Gyvenamojo namo padailinta pastogė Leitgiriuose, Šilutės apskritis, 1998

Iliustracija: Gyvenamojo namo padailinta pastogė Didžiuosiuose Lenkininkuose, Įsruties apskritis, 1998

Iliustracija: Krantas – būdingai papuošta kurorto vila, 1995

Iliustracija: Gilijos, Labguvos apskritis, gyvenamojo namo sienos, apkaltos dekoratyvinėmis dailylentėmis, 1995–2001

Iliustracija: Gaidelių, Šilutės apskritis, gyvenamojo namo sienos, apkaltos dekoratyvinėmis dailylentėmis, 1995–2001

Iliustracija: Tautinės architektūros gyvenamasis namas Rasytėje, 1996–2002

Iliustracija: Gyvenamojo namo langinės, 1996–2002

Iliustracija: Dekoruotos medinės gyvenamojo namo durys Miestaliuose, Šilutės apskritis, 1996–2002

Iliustracija: Metalo dirbiniais puoštos namo durys Viešvilėje, Pagėgių apskritis, 1996–2002