kriautė

kriáutė, pakriáutė, senovinių dūminių namų ugniakuro perdanga. Lubose virš atviro ugniakuro (peleno) būdavo apie 2×3 m dydžio skylė, apjuosta apie 0,5 m aukščio rąstelių rentiniu. Rentinį dengė lentos ir moliu apdrėbtos kietos kiaulių odos. Taip virš lubų iškildavo paaukštinimas – dėžė, kurioje telkdavosi nuo ugniakuro kylantys dūmai, užgesdavo žiežirbos (nepasiekusios šiaudinio stogo ir nesukėlusios gaisro). Iš kriautės dūmai išeidavo pro 1–3 siauras angas rentinio šonuose – jau kiek atvėsę ir mažiau pavojingi. Ant kriautės nutiestų kartelių bei įtaisytų kablių rūkyti mėsos gaminiai ir kita. Kriautėje susikaupus dūmams, nusėdus daliai suodžių, lubos aplink ir visa patalpa likdavo švaresni. Kriautės fiksuotos XVII–XIX a. Jos vėliau nyko kaip ir senieji dūminiai namai.

Martynas Purvinas