nacių aukos

nãcių aũkos, 1933–1945 kankinti ir žuvę žmonės, priešinęsi nacių oficialiajam režimui, t. p. nukentėję nacių veržimosi į valdžią (nuo 1919) laikais. 1933 III 5 vykusiuose rinkimuose NSDAP Karaliaučiuje surinko 54% balsų. Tada Rytprūsių socialdemokratai ir komunistai, kitataučiai (ypač žydai), veiklūs Bažnyčios nariai pajuto grėsmę. Niokoti nacizmo priešininkų būstai, daugėjo areštų ir nužudymų. Policijoje, Kvedenavos forte, rūsiuose ir lageriuose tardyti, teisti ir kalinti priešiškai naciams nusiteikę žmonės. Nacių ideologai, kovodami su krikščionybės tradicijomis, persekiojo net kunigus. Žmonės turėjo įrodyti savo rasinį grynumą, patikrinti savo kilmę per kelias kartas. Lietuvių kilmės žmonės laikyti antrarūšiais (Antrojo pasaulinio karo pradžioje planuota juos iškelti į užkariautus plotus Rusijoje, Ukrainoje ir kitur; paliekant erdvę prie Baltijos jūros vokiško kraujo žmonėms). Siekta likviduoti tautines mažumas: žemiausias rūšis fiziškai, kitas – suvokietinant (pagal nacių svarbiausią principą: viena imperija – viena tauta – vienas vadovas). Aktyvūs lietuvininkai turėjo pasitraukti iš savo gimtinių į Didžiąją Lietuvą. Nacių slaptoji policija (gestapas) persekiojo kitaminčius, veikė gerai organizuoti neviešos kontrolės, prievartos ir represijų mechanizmai. NSDAP (kaip valstybinės partijos) padaliniai veikė visur. Nacių šalininkai skatinti sekti režimo priešus ir juos demaskuoti. Daug kas patikėjo Adolfo Hitlerio įspūdingais pažadais ir palaikė nacius, bet nemaža mažlietuvių ir kitų inteligentų pasitraukė į pogrindį: tarp jų Karaliaučiaus universiteto profesorius M. Nothas, J. Schniewindas, H. J. Iwandas; kunigas H. Linckas, G. Börschas, H. Guddas; t. p. F. Baltruschas, P. Ronge, L. Katheris, Karaliaučiaus burmistras Fritzas Goerdeleris ir kiti. Daugelis iš jų nuteisti kalėti, išvežti į koncentracijos stovyklas bei lagerius. Juose kalinti lietuvininkai: Martynas Glažė, Gudaitis, Gureckas, Makys, Rasavičius, Šernius, Žugaras, Žvilius. Nacių kankinti: Anelė Albrechtienė-Blyžaitė, Bruzdeilynas, Viktoras Gailius, Jonas Grigolaitis, Otonas Hoffmanas, J. Kalniškys, Vilius Mačiulaitis, Mairūnas, Martynas Reišys, Erdmonas Simonaitis, Skėtys, Springys, Mikas Šlaža, H. Vitesas, A. Voska. Nacių nužudyti: Karolis Bonynas, Buntinas, Albinas Gailius, Vilius Gailius, Ansas Gedaitis, Jurgis Gvildys, Dovas Jagomastas, Enzys Jagomastas, Jurgis Jagomastas, Ona Jagomastaitė-Vilmantienė, Janušaitis, Jonas Kopūstas, P. Molinis, Paleikaitis, Puodžius, Jonas Purvinas, Martynas Reizgys, Eduardas Simaitis, Subaitis, Albertas Šetkaitis, D. Trumpa, Janas Tulaikis, Emilis Vilmantas (Mecklenburgas).

Dar skaitykite: lietuvininkai nacių konclageriuose, Macikų koncentracijos stovykla.

L: Keleivis, 1956, nr. 3; Linck H. Der Kirchenkampf in Ostpreussen. 1933 bis 1945. München, 1968; Tilitzki Ch. Alltag in Ostpreußen 1940–1945. Flechsig.

Vilius Pėteraitis

Jurgis Reisgys

Martynas Purvinas

MLEA