gestapas

gestãpas (vok. Geheime Staatspolizei, sutrumpintai Gestapo, Stapo), nacių Vokietijos slaptoji valstybės policija. Įkurta 1933 (Adolfui Hitleriui tapus Vokietijos kancleriu) kovoti su nacionalsocializmo idėjų priešininkais. Centras Berlyne, vadinosi Reichssicherheitshauptamt [Reicho vyriausioji saugumo valdyba]. Gestapo organizatorius ir vadovas iki 1936 buvo Hermannas Göringas (nuo 1933 Prūsijos ministras pirmininkas). Nuo 1936 vadovavo Heinrichas Himmleris. Rytprūsių gestapą globojo šios provincijos gubernatorius ir nacių apygardos viršininkas (gauleiteris) Erichas Kochas (beje, išrinktas evangelikų liuteronų Sinodo prezidentu). Kriminalinė policija ir gestapas 1939 rugsėjį buvo įjungti į SS sistemą. Pagal 1936 II 10 Slaptosios valstybės policijos įstatymą gestapas turėjo sekti valstybės priešus ir kovoti su jais. Gestapo III skyriaus Saugumo tarnybos (Sicherheitsdienst; SD) žinioje buvo valstybės ūkio, įstaigų, spaudos, žydų tautybės žmonių ir Katalikų bažnyčios stebėjimas ir sekimas. Gestapo IV skyrius vykdė baudžiamąsias operacijas bei represijas okupuotose ir aneksuotose teritorijose. Gestapas turėjo specialų skyrių, kuris stebėjo NSDAP (nacių partijos) narius. Nuo teroro nukentėjo ir Mažosios Lietuvos visuomeninės organizacijos, kai kurie lietuvininkai patriotai (pvz., Vydūnas). Vykstant Antrajam pasauliniam karui, Baltijos šalyse veikė gestapo padalinys Kommandantur der Sicherheitspolizei und des SD Ostland [Ostlando saugumo policijos ir SD komendantūra], tiesiogiai pavaldus centrui Berlyne. Lietuvoje gestpo centras buvo Kaune. Jam 1944 vadovavo SS šturmbanfiureris H. J. Böhme, iki 1941 pabaigos buvęs Tilžės gestapo viršininku. Nürnbergo tarptautiniame procese 1946 gestapas buvo paskelbtas nusikalstama organizacija. Suimtieji Göringas ir Himmleris nusižudė. Vėliau Kochas buvo nuteistas mirties bausme, kuri pakeista kalėjimu iki gyvos galvos (mirė 1986). Vokietijos Ulmo mieste 1958 gegužę vykusiame teismo procese buvo teisiami Tilžės ir Klaipėdos SS, gestapo ir SD [SS saugumo tarnybos] vadovai bei žemesnio rango pareigūnai, 1941 Lietuvos pakraščio ruože vykdę taikių gyventojų žudynes. Tarp teisiamųjų buvo Tilžės gestapo vadas H. J. Böhme, Klaipėdos gestapininkas V. Artschwageris (nusižudė), Tilžės skyriaus SD vadovas W. Hersmannas, Klaipėdos policijos direktorius, Klaipėdos SA (vok. Sturm–Abteilung) vadovas Bernhardas Fischeris-Schwederis, SS brigadenfiureris, Šiaurės fronto Einsatzo „A“ grupės viršininkas W.Stahleckeris. Einsatzkomando Tilsit aukomis tapo žydai ir „įtartini“ lietuviai. Buvęs gestapininkas Raederis teisme paliudijo, kad Tilžės gestapas jau iki Antrojo pasaulinio karo pasižymėjo žiauriu elgesiu su Rytprūsių žydais, lietuviais ir lenkais.

Vytautas Šilas

Iliustracija: NSDAP nario pranešimas apie Adomo ir Marijos Brakų nelojalumą Reichui. M. Brakienė, per karą gyvendama Berlyne, privalo prašyti vienkartinių leidimų vykti į Klaipėdą, kur yra sekama / Iš Lietuvos valstybinio archyvo