lietuvininkai nacių konclageriuose

lietùvininkai nãcių konclãgeriuose (vok. Konzentrationslager). Į nacių konclagerius Mažosios Lietuvos žmonės pradėti vežti nuo 1940. Vokietijos nacionalsocialistai aktyviausius lietuvininkus ne tik uždarė į Karaliaučiaus, Klaipėdos, Ragainės kalėjimus, bet ir ištrėmė į įvairius konclagerius.

Brándenburgo konclãgeris įkurtas 1933 į vakarus nuo Potsdamo. Čia kalėjo Otto Emmanuel Enskat, Juckschies, Petrat, Pleiskat, Skrandies, Wallat, Treinat, Szameitat ir daug kitų, turinčių lietuviškas pavardes.

Bùchenwaldo konclãgeris įkurtas 1937 į vakarus nuo Erfurto. Čia išžudyta apie 300 lietuvių iš Mažosios ir Didžiosios Lietuvos.

Dãchau konclãgeris įkurtas 1933 į šiaurę nuo Müncheno, kaip pirmasis konclageris Vokietijoje. 1942 čia žuvo ir sudegintas krematoriume Mažosios Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjas Albinas Gailius. Iš viso ten išžudyta apie 180 lietuvininkų.

Flössenburgo konclãgeris įkurtas 1938 į rytus nuo Nürnbergo. Nužudytiems 2 480 lietuvių iš Mažosios ir Didžiosios Lietuvos yra atminimo lenta. Paminklinėje koplyčioje altoriaus langas vaizduoja Aušros vartų Mariją su lotynišku užrašu Memento 2480 Martyrum Lithuanorum [2480 nužudytų lietuvių atminimui].

Máuthauseno konclãgeris įkurtas 1938 Austrijoje. Kaliniai turėjo dirbti akmenų laužykloje. 1942 čia žuvo ir sudegintas Martynas Reisgys ir 270 kitų lietuvių. Iš šio lagerio išsigelbėjo Mažosios Lietuvos Tarybos steigėjas, Tilžės akto iniciatorius Erdmonas Simonaitis.

Neuengammo konclageris buvo į rytus nuo Hamburgo. Jame taip pat kalėjo mažlietuvių.

Orãnienburgo konclãgeris buvo 20 km į šiaurę nuo Berlyno. 1940 čia atgabentas Klaipėdos krašto lietuvių jaunimo organizacijos Santara vadovas, dienraščio Lietuvos keleivis ir Vakarai vyriausiasis redaktorius Jonas Grigolaitis. Konclagerio darbo ir laikymo sąlygas, taikytas bausmes ir kita jis aprašė knygoje Nacių pragare (1947). Čia taip pat kalėjo Klaipėdos krašto seimelio raštvedys Adomas Molinius, Klaipėdos krašto bylos tyrėjas Dionizas Monstavičius, pedagogas Mykolas Šlaža, Vincas Žemaitis. Ten sunaikinta apie 600 lietuvių.

Sòldino konclãgeris buvo 24 km į šiaurę nuo Młavos. Čia 1940 kartu su Martynu Reisgiu ir Vaclovu Sidzikausku kalėjo Jonas Grigolaitis.

Štùthofo konclãgeris įkurtas 1939 prie Dancigo. 1942 čia žuvo visuomenės veikėjas Albertas Jonušaitis. Konclagerį aprašė S. Yla knygoje Žmonės ir žvėrys dievų miške (1951), B. Sruoga knygoje Dievų miškas (1957). Čia sunaikinta apie 1 100 lietuvių.

Sãchsenhauseno konclãgeris įkurtas 1936 į vakarus nuo Oranienburgo. 1941 iš Ragainės kalėjimo čia atvežtas visuomenės veikėjas Vilius Mačiulaitis (išlaisvintas 1945), 1942 čia žuvo Eduardas Simaitis. Nacių konclageriuose kalėjo ir daugiau žymių Mažosios Lietuvos visuomenės ir politikos veikėjų. Likę gyvi išėję iš konclagerių mažlietuviai apsigyveno Vakarų Vokietijoje (kur laikyti vokiečių tautos nedraugais ir diskriminuoti), emigravo į kitas šalis.

Dar skaitykite: koncentracijos stovyklos, lageriai.

Vytautas Šilas