lageriai

lãgeriai (vok. Lager – „stovykla“), karo belaisvių, kalinių izoliavimo ir represijų vieta. Totalitarinių režimų lageriai tapo politinių ir kitų priešininkų naikinimo vieta. Pirmasis lageris įsteigtas 1895 ispanų valdomoje Kubos saloje. Po Pirmojo pasaulinio karo daug 1agerių bolševikai įsteigė sovietų Rusijoje, kur kaliniai atlikdavo sunkius fizinius darbus. Lageriai steigti Austrijoje, nacių Vokietijoje (jau 1933 buvo 7 1ageriai), Italijoje. Antrojo pasaulinio karo metais ir po jo įsteigta daug naujų 1agerių, vien Vokietijoje jų padaugėjo iki 100. Lageriuose žuvusiųjų tikslus skaičius nežinomas, nes nemažai jų, palaidotų masinėse kapvietėse, dar nerasta. Naikinti ir mirusiųjų palaikai. Masinių kapviečių, nacių bei sovietų 1agerių vietų randama ir Rytprūsiuose. Pvz., Ylavos sovietų lageris, įrengtas po Antrojo pasaulinio karo buvusiose kareivinėse. Prie kiekvieno iš 8 didelio pastatų kampų buvo aukšti stebėjimo bokštai, visa teritorija aptverta spygliuota viela. Tikslus kalinių skaičius tame 1ageryje nežinomas. 1945 V 16 ten galėjo būti apie 14 tūkst. žmonių. Po 2–3 mėnesių jau buvo likę tik apie 6 tūkstančius. Didžioji dalis kalinių mirė iš bado ir dėl užteršto vandens. Pagal 1949 statistinius duomenis Ylavos 1ageryje buvo apie 10–12 tūkst. žmonių, daugelis jų mirė dėl tų pačių priežasčių. Lageryje įrengtos dujų kameros ir kita, kur taip pat žudyti žmonės. Nuo Antrojo pasaulinio karo praėjus per 70 metų, vis dar atrandama naujų masinių kapviečių ir 1agerių pėdsakų. Panašus buvo ir Pagėgių lageris, nacių dar vadinamas Oflag-53; oficialiai veikė 1941 VIII–1942, tačiau 1950 gruodį Klaipėdos srities vykdomojo komiteto repatriacijos ir persikėlimo skyriaus inspektorius V. Eidukaitis savo ataskaitoje rašė apie vokiečių lagerį. Ten sovietai laikė suimtus krašto senuosius gyventojus, vadintus vokiečiais. Lageryje tuo metu buvo 215 žmonių, įskaitant vaikus. Padėtis lageryje buvo nežmoniška, blogesnė negalėjo būti. Gyventojai nepanašūs į žmones, nuplyšę, murzini. Pragyveno tik iš elgetavimo. Lageryje siautė dizenterija. Iš viso Pagėgių rajone tuo metu gyveno apie 415 Vokietijos piliečių (krašto senųjų gyventojų), trečdalis jų buvo nedarbingi, o kai kurie nepajėgė net elgetauti. Nuo 1951 visi Vokietijos piliečiai buvo deportuojami į Vokietijos Demokratinę Respubliką.

Dar skaitykite: koncentracijos stovyklos, lietuvininkai nacių konclageriuose, genocidas.

L: Arbušauskaitė A. L. Karaliaučiaus–Kaliningrado srities civilių gyventojų padėtis 1945–1951 metais // Klaipėdos ir Karaliaučiaus kraštų XVI–XX a. istorijos problemos. Acta Historica Universitatis Klaipedensis. Klaipėda, 2001.

LE

MLFA

Iliustracija: Jonas Stimbra, grįžęs iš Sibiro, su žmona, dukterimis ir marčia, apie 1954 / Iš Helmuto Arnašiaus rinkinio

Iliustracija: Francas Kastenus, Gertrūda Kestenienė su dukromis Eva Maria ir Regina Sibire, apie 1957 / Iš Gerhardo Lepos rinkinio

Iliustracija: Klaipėdiškė laukininkė Strangalienė su sūnumi (viduryje) Sibire, apie 1950 / Iš Marytės Krukytės albumo