NSDAP

NSDAP, Nacionalsocialistinė vokiečių darbininkų partija (vok. Nationalsozialistische Deutsche Arbeiter-Partei). 1919 įkurta Vokiečių darbininkų partija (vadovas Antonas Drexleris (1884–1942)). Kariuomenės vadovybė siekė slapta išsiaiškinti jos tikslus. Tam pasitelkė Adolfą Hitlerį (1889–1945), kuris pradėjo artimai bendrauti su karininkais ir su A. Drexleriu. Jis pritarė A. Drexlerio vokiškajam nacionalizmui ir antisemitizmui (jo duomenimis, 75% komunistų buvę žydai). A. Hitleris buvo įtrauktas į partijos Vykdomąjį komitetą ir paskirtas jos propagandistu; jo autoritetas augo. 1920 A. Hitleriui reikalaujant, partijos pavadinimas pakeistas į NSDAP; jam dalyvaujant parengta nauja partijos programa (vadinamieji 25 punktai). 1920 II 24 Münchene NSDAP surengė masinį mitingą. Jame pristatyta 25 punktų programa. I punktas skelbė apie Versalio taikos sutarties panaikinimą. Joje numatyta sujungti visas vokiečių gyventas žemes, įvykdyti žemės reformą, nacionalizuoti pramonę ir kita. 1921 A. Hitleris atstatydino Drexlerį ir tapo NSDAP lyderiu. NSDAP susirinkimų apsaugai nuo savo konkurentų komunistų jis 1921 Münchene, karininkų padedamas, įkūrė sukarintą organizaciją SA (vok. Sturm-Abteilung). 1923 Nürnberge surengtas suvažiavimas su eitynėmis; 1923 XI 8–9 bandyta jėga paimti valdžią, bet nesėkmingai. A. Hitleris uždarytas į kalėjimą, kur parašė knygą Mein kampf [Mano kova, 1925]. Joje išplėtotos nacionalsocializmo ideologija, NSDAP programinės nuostatos, pažadai vokiečiams. A. Hitleris iš kalėjimo paleistas 1924 XII 20. Nürnberge 1927 vėl surengtas NSDAP suvažiavimas su eitynėmis, o 1929 tai tapo grandioziniu renginiu. Iš pradžių NSDAP buvo populiari Bavarijoje, vėliau ją palaikė daugelis karo nuskurdintų ir pokarinės ekonomikos nuosmukiu bei infliacija nusivylusių žmonių visoje Vokietijoje. Į kasmetinius NSDAP suvažiavimus Nürnberge susirinkdavo šimtai tūkstančių nacių. Suvažiavimai kruopščiai rengti, kad sustiprintų NSDAP įvaizdį, patrauktų ir suaudrintų daugybę žiūrovų. Masinės eitynės vyko su kariškomis dainomis, vėliavomis, gausybe transparantų; naktimis – su fakelais, lydimos maršų. NSDAP kasmetiniai suvažiavimai virsdavo įspūdingomis šventėmis su A. Hitlerio ir kitų nacių lyderių (H. Göringo, J. Göbelso, R. Hesso ir kitų) populistinėmis kalbomis. 1932 NSDAP jau buvo didžiausia partija Reichstage ir tapo valdančiąja. 1933 A. Hitlerio vyriausybė paskelbė, kad NSDAP esanti vienintelė politinė partija Vokietijoje. Į ją priimti asmenys nuo 21 metų, turintys vokiško kraujo. 1933 gruodį priimtas įstatymas dėl partijos ir valstybės vienybės; paskelbta, kad NSDAP yra valstybės idėjų reiškėja. Vokietijoje įvestas fašistinis totalinis režimas, kovojęs su komunizmu (bolševizmu), siekęs sukurti jėgos valstybę, reikalavęs besąlygiško paklusnumo lyderiui ir valstybei, kitaip manančius persekiojęs ir slopinęs. Niekintos liberalinės ir demokratinės vertybės, ypač aukštinti kariniai laimėjimai. Pradėta vykdyti Vokietijos nacionalsocialistinė Rytų politika (ji ypač reiškėsi Prūsijoje ir Klaipėdos krašte). Teigta, kad valstybės galybę gali atstatyti tik ūkininkų Vokietija. Rytprūsiai, kaip žemės ūkio kraštas, sulaukė didelio dėmesio. Juos placdarmu žygiui į Rytus laikė Münchene dar 1927 įkurtas NSDAP Rytų skyrius (vok. Ostabteilung), nustatydavęs nacistinių ir revanšistinių sąjungų ir draugijų Rytprūsiuose veiklos kryptis. Iš Tilžės koordinuota NSDAP veikla Klaipėdos krašte. 1933 V 26–27 Berlyne įsteigtas Rytprūsių organizacijų centras Vokiečių rytų sąjunga (vok. Bund Deutscher Osten ) ir kita. Iš pradžių Rytprūsiuose NSDAP nebuvo populiari (per rinkimus 1928 Rytprūsiuose gavo vos 0,8% balsų), bet palaipsniui, kaip ir kitose Vokietijos vietose, jos populiarumas didėjo. Stiprėjanti ekonominė krizė ir NSDAP propaganda patraukė į savo pusę smulkiuosius valstiečius bei kitus gyventojus, todėl 1930 IX 14 NSDAP gavo 22,5% balsų, o 1932 liepą laimėjo rinkimus (47,1%), tačiau 1932 lapkritį gavo tik 39,7% balsų. 1933 A. Hitleriui tapus Vokietijos reicho kancleriu, NSDAP pozicijos sustiprėjo (Rytprūsiuose gauta 56,5% balsų). Pirmuosius NSDAP susirinkimus Karaliaučiuje, Įsrutyje ir Girdavoje dar 1929 organizavo Erichas Kochas (A. Hitlerio į Rytprūsius atsiųstas nacionalsocialistas), 1929 liepa pradėjęs leisti ir propagandinį laikraštį Ostdeutscher Beobachter [Rytprūsių apžvalgininkas, iki 1930 laikraščio tiražas buvo 7000 egz.]. Regionų NSDAP turėjo savo atspalvį: Rytprūsiuose Kocho vadovautas padalinys buvo Partei des „preußischen Sozialismus“ [prūsiškojo socializmo partija ]. Gebėjimas suprasti prūsiškąją kasdienybę, vietos žmonių mentaliteto išnaudojimas, klasių kovos ir žemės ūkio problemų susiejimas padėjo Kochui pritraukti į NSDAP daug gyventojų. Karaliaučiaus apylinkėse jis įtraukė į nacių veiklą jaunus tarnautojus, kurie NSDAP programoje išplėtojo prūsiškąjį socializmą. Siūlyta modernizuoti ir industrializuoti žemės ūkį, nacionalizuoti privatininkų turtą, perduoti valstybės kontrolei naudingąsias iškasenas, užsienio prekybą ir kita, kas sukurtų daugiau darbo vietų. 1933–1936 planuota gerokai sumažinti bedarbių skaičių (nuo 102 000 iki 18 200), t. p. per Rytprūsius skleisti NSDAP propagandą užsienyje apie Rytų ir Vakarų Europos valstybių politinę vienybę, veikti Lietuvą bei Klaipėdos kraštą ir kita. Tačiau dėl nesutarimų su Hitleriu Kochas buvo pašalintas. Tilžės apskrities NSDAP skyrius (vad. Hansas Moseris, kartu ir specialus NSDAP komisaras Klaipėdos kraštui) reikalavo išnaikinti visa, kas lietuviška. Pvz., jų dienraštis Tilsiter Zeitung [Tilžės laikraštis] tvirtino, kad lietuviai į Rytprūsius atėję kaip bernai ir mergos, kumečiai ir baudžiauninkai; nurodė, kaip lietuviški vietovardžiai turėjo būti vokietinami (Šilgaliai – Heid-Ende; Bitėnai – Bienendorf; Oškiniai – Ziegendorf ir t. t. Lietuviškos pavardės t. p. turėjo būti suvokietintos: Simonaitis – Simon; Šelmaitis – Schelm; Bendikaitis – Bendig; Paulaitis – Paul ir t. t. Pavardes t. p. siūlyta išversti į vokiečių kalbą (Meškaitis – Bär; Avižius Hafer; Kairys – Link; Pyragius – Brot ir t. t.). Dar 1928 NSDAP slaptieji agentai (Klaipėdos prokuratūros aktuarijus Ernstas Gaegleris, Šilutės teismo sekretorius Kurtas Rehgergis, Klaipėdos valstybinio teismo vachmistras Jurgis Jasutis, Klaipėdos evangelikų kunigas Theodoras Sassas, Klaipėdos apygardos teismo vyriausiasis prokuroras Hanas Roppas) Klaipėdoje įsteigė slaptą partijos skyrių. Jo veiklai vadovavo H. Moseris: įsteigė slaptus partijos skyrius Kintuose, Šilutėje; vykdė Ostbundo pirmininko Theodoro Oberländerio, Rytprūsių prezidento Ericho Kocho ir A. Hitlerio pavaduotojo Rudolfo Hesso direktyvas. 1933 III 17 vietiniame vokiečių laikraštyje pirklys Wilhelmas Schmitas išspausdino kvietimą įkurti nacionalsocialistinę piliečių partiją (vok. National Sozialistische Bürger Partei). Pirklio Hanso Stillgerio (NSDAP narys nuo 1923) bute Kintuose 1933 III 19 apie 25 asmenys įsteigė legalią Klaipėdos krašto nacionalsocialistų darbininkų partiją (vok. Nationalsozialistische Memellandische Arbeiter partei), kuri netrukus Lietuvos buvo uždrausta. Vis tik per 1933 V 22 rinkimus į Klaipėdos miesto seimelį naciai laimėjo 18 mandatų. 1933 VI 1 įsteigta legali nacistinė partija Christlich Sozialistische Arbeitsgemeinschaft des Memelgebiets (CSA; Klaipėdos krašto Krikščionių socialistų darbininkų sąjunga), vadovaujama T. Sasso, o 1933 VI 21 – Sozialistische Volksgemeinschaft des Memelgebiets (SOVOG; Klaipėdos krašto Socialistinė tautos partija), vadovaujama Ernsto Neumanno. Jos būrė gyventojus į nacistines organizacijas, aktyviai organizavo susirinkimus (1933 VII 2–9 Rukuose, Piktupėnuose, Priekulėje, Karklininkuose, Katyčiuose, Kretingalėje, Naikiškiuose, Vilkyškiuose, Lauksargiuose), kur kvietė įsijungti visus gyventojus, nenorinčius tapti niekingais žemaičiais. Abi partijos organizavo slaptą ginkluotą sąmokslą, siekdamos atplėšti Klaipėdos kraštą nuo Lietuvos. Jos 1934 VII 13 uždraustos, o jų vadams ir aktyvistams iškelta vadinamoji Neumanno–Sasso byla. Taip NSDAP veikla Klaipėdos krašte laikinai sustabdyta, bet reikalaujant Vokietijai uždraustų partijų vadai netrukus paleisti, o NSDAP veikla atnaujinta, rengiant dirvą Klaipėdos krašto nacistinei okupacijai (įvykdyta 1939 III 22). NSDAP, vykdydama Vokietijos rytų politiką, išprovokavo Antrąjį pasaulinį karą: 1938 aneksavo Austriją, 1939 – dalį Čekoslovakijos ir Klaipėdos kraštą bei sudariusi su SSRS Molotovo-Ribbentropo paktą okupavo dalį Lenkijos, 1941 pradėjo karą prieš SSRS. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija ir SSRS sudarė Karinį tribunolą, kuris suformulavo kaltinimus nacių režimui ir NSDAP: nusikaltimai prieš žmoniją ir taiką (karo planavimas ir kariavimas nesilaikant sutarčių; gal tai SSRS reikalavimu įrašytas kaltinimas Vokietijai už Molotovo–Ribentropo pakto sulaužymą). Pokariu NSDAP lyderiai teisti, partija pripažinta nusikalstama ir uždrausta.

L: Vokietijos Rytų sąjungos tikslai // Lietuvos aidas. 1933 V 30; Prancūzai ir Klaipėdos nacionalsocialistų byla // Lietuvos aidas. 1934, Nr. 288; Pasaulinė spauda apie nacionalsocialistų bylą Kaune // Lietuvos aidas. 1934, Nr. 289; Nacionalsocialistai kaltinami anglų kapitono išprovokavimu Sare // Lietuvos aidas. 1934, Nr. 291; Kuo kaltinami dr. Neumann, von Sass ir kiti // Lietuvos aidas. 1934, Nr. 287–291; Kulturverbando paskutiniojo laikotarpio veikla Lietuvoje // Lietuvos aidas. 1935, Nr. 31;Tilitzki Ch. Alltag in Ostpreußen 1940–45. Flechsig; NAZI-Sovietrelation 1939–41, Documents from the archives of The German Foreig Office, Department of State, 1948; Žostautaitė P. Hitlerininkų kėslai užgrobti Klaipėdos kraštą 1933–1935 m. V., 1982.

Algirdas Antanas Gliožaitis