Sozialistische Volksgemeinschaft des Memelgebiets

Sozialistische Volksgemeinschaft des Memelgebiets, SOVOG [Klapėdos krãšto socialstinė tautõs sjunga], 1933–1934 veikusi pronacistinė politinė organizacija. Oficialiai įregistruota draugijų rejestre 1933 X 16. Formuota kaip atsakas į anksčiau susibūrusios pronacistinės organizacijos – Christlich Sozialistische Arbeitsgemeinschaft des Memelgebiets (CSA) vadovo Theodoro von Sasso pretenzijas tapti Klaipėdos kraštą vienijančia pronacistinės struktūros figūra. Jo kandidatūra buvo nepriimtina senųjų krašto politinių jėgų vadovams (dėl konkurencijos ir kritiškos CSA nuostatos senosioms partijoms) ir NSDAP vadovybei Berlyne. Pirmiausia opozicija CSA vadovybei kilo organizacijos viduje, iš partijos pasitraukus Walterio Priesso ir Ernsto Rademacherio šalininkams. Pritariant senųjų Klaipėdos krašto politinių partijų vadovams, iškeltas NSDAP vadovybės proteguotas Ernstas Neumannas. Apie naujos politinės jėgos steigimą paskelbta 1933 VI 21 laikraštyje „Memeler Dampfboot“, tą pačią dieną įvyko steigiamasis SOVOG susirinkimas. 1933 VII 11 E. Neumanno pavaduotoju paskirtas Willy Bertuleitis (Vilius Bertulaitis), Landschaftsbanko direktorius, tvarkęs finansinius SOVOG reikalus; įkurti organizavimo, propagandos, finansų, jaunimo skyriai, paskirtas Sozialistische Volksgemeinschaft des Memelgebiets reikalų vedėjas. Pagėgių apskrities vadu tapo Vingių dvarininkas E. Rademacheris, Šilutės apskrities – agronomijos mokytojas Paulius Brokophas (nuo 1933 XI 23 – pradinės mokyklos mokytojas Kurtas Grau), Klaipėdos apskrities – karčemininkas Bruno Riegelis, Klaipėdos miesto – pradinės mokyklos mokytojas Paulius Kwauka. Šiems vadams pakluso žemesnės SOVOG struktūros grandys, pvz., Klaipėdos miestas buvo suskirstytas į 15 teritorinių grupių, grupės – į blokus, blokai – į kuopeles (vok. Zelle). Pagrindinė blokų ir kuopelių funkcija – naujų narių verbavimas. 1934 Klaipėdos krašte Sovog gretose buvo 5986 asmenys, tarp jų 504 valdininkai, 121 mokytojas. SOVOG populiarumą lėmė senųjų Klaipėdos krašto politinių partijų ir su jomis susijusių ekonominių struktūrų bei Vokietijos parama (per Klaipėdoje veikusį generalinį konsulatą bei NSDAP būstinę Tilžėje). Senieji krašto politiniai veikėjai demonstravo lojalumą Vokietijai, o gerokai konkretesnė nei ligi tol Vokietijos parama E. Neumanno partijai skatino juos paremti ir SOVOG. Landwirtschaftspartei atstovų seimelyje perėjimas į SOVOG (iki 1934 vidurio perėjo 9 iš 11 atstovų), seimelio pirmininko Konrado von Dresslerio įsitraukimas bei Direktorijos pirmininko Ottomaro Schreiberio palankumas užtikrino SOVOG dalyvavimą politinių sprendimų priėmime. Propagandą laidavo Vokietijos spaudos rėmimo bendrovės Concordia finansuojami didžiausi krašto spaudos leidiniai, kurių redaktoriai ir leidėjai buvo SOVOG nariai. Erichas Lappinas (Erichas Lapinas), SOVOG atsakingas už jaunimo organizavimą, į partijos struktūrą pritraukė dalį jaunimo organizacijos Wandervögel (kuriai buvo numatomas Hitlerjugendo atitikmens vaidmuo) narių. Didelė Wandervögel dalis tapo E. Lappino vadovaujamų slapta veikusių SOVOG smogiamųjų būrių pagrindu. 1933 IX 10 SOVOG paskelbė savo programą, pagal kurią, nepaisant tapatinimosi su NSDAP, SOVOG nebuvo griežtai perėmusi pastarosios ideologinių ir programinių nuostatų. SOVOG skelbė į savo gretas priimanti visus Klaipėdos krašto gyventojus, nepaisant kilmės, turto ar visuomenės padėties, pasižymėjo abejingumu antisemitizmui, tai ją ideologiškai skyrė nuo NSDAP. 1933 liepą Klaipėdos krašte SOVOG pradėjo aktyviai organizuoti susirinkimus, kuriuose save pateikdavo kaip Adolfo Hitlerio vadovaujamos naujosios Vokietijos reprezentantę, skleidė NSDAP propagandai būdingas Versalio sistemos revizijos idėjas, gilino antiintegracines nuotaikas Klaipėdos krašte. Radikalesni organizacijos nariai propagavo galimybę ginklu atsiskirti nuo Lietuvos, skleidė gandus apie Vokietijos paramą jos realizavimui. Per SOVOG Vokietija kišosi į Klaipėdos krašto (ir į Lietuvos) vidaus reikalus, tai skatino Lietuvą imtis tramdyti organizacijos veiklą. 1933 lapkritį paskirtas naujas gubernatorius Jonas Navakas pirmiausia pareikalavo, kad valdininkai ir įvairios krašto organizacijos nutrauktų ryšius su Vokietija. Remiantis specialiai pronacistinių Klaipėdos krašto organizacijų veiklai slopinti sukurtu Tautai ir valstybei saugoti įstatymu, 1934 II 9 E. Neumannas ir E. Lappinas buvo suimti, atliktos kratos SOVOG skyrių raštinėse ir narių butuose, vasario 22 sustabdyta partijos veikla, liepos 13 Klaipėdos krašto komendanto nutarimu uždrausta Sovog, CSA ir Landwirtschaftspartei veikla. Neumanno-Sasso byloje pateikti du kaltinimai: 92 SOVOG nariams inkriminuota priklausomybė SOVOG, kaip nusikalstamai organizacijai, siekusiai ginkluotu sukilimu atplėšti Klaipėdos kraštą nuo Lietuvos ir prijungti prie Vokietijos, 87 organizacijos nariai kaltinti nelegalių karinių apmokymų organizavimu karo padėties metu. 1935 III 26 teismas 72 SOVOG narius pripažino kaltais ir nubaudė laisvės atėmimo bausmėmis dėl pirmojo kaltinimo ir 40 – dėl antrojo.

L: Dr. Neumannʼo, v. Sassʼo bei kitų bylos kaltinamasis aktas. K., 1934; Dr. Neumann’o, v. Sassʼo bei kitų bylos sprendimas. K., 1935; Žostautaitė P. Klaipėdos kraštas 1923–1939. V., 1992; Bartninkas S., Safronovas V. Klaipėdos krašto gyventojų pronacistinių orientacijų XX amžiaus 4 dešimtmetyje vertinimo problema // Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. 17, Klaipėda, 2008; Plieg E. A. Das Memelland 1920–1939: Deutsche Autonomiebestrebungen im litauischen Gesamtstaat. Würzburg, 1962.

Vasilijus Safronovas