Neumanno-Sasso byla

Neumanno-Sasso byla (Nòimano-Zãso bylà), 1934–1935 vykusi byla dėl nacių nusikaltimų Klaipėdos krašte, nagrinėta Lietuvos Respublikos kariuomenės teisme Kaune. Teisti 1933 birželį įsteigtos Christlich Sozialistische Arbeitsgemeinschaft des Memelgebiets (CSA) ir 1933 VII 6 įsteigtos Sozialistische Volksgemeinschaft (SOVOG) partijų vadai ir aktyvistai. Nuo 1928 Klaipėdoje veikė slaptas Vokietijos NSDAP skyrius. Nacistinė veikla Klaipėdos krašte ir Vokietijos pastangos atplėšti kraštą nuo Lietuvos itin sustiprėjo 1933 I 30 į valdžią atėjus Adolfui Hitleriui. Viešai vietos naciai pasirodė dalyvaudami 1933 V 22 Klaipėdos krašto rinkimuose, prisidengę CSA partija (2258 nariai), kuriai vadovavo kunigas Teodoras Sassas, Roppas bei sekretorius Gaebleris. Vėliau R. Hesso įsakymu krašto nacių vadu paskirtas nuo 1918 Klaipėdoje gyvenęs Ernstas Neumannas, bet T. Sassas nesutiko perduoti CSA valdymo, todėl įsteigta SOVOG (5986 nariai), kuriai vadovavo E. Neumannas, Vilis Bertulaitis ir kiti. Nariai į abi partijas verbuoti naudojant propagandą, grasinimus, pažadus ir pinigus. SOVOG skelbėsi esanti lojali Lietuvai, tačiau veikė prieš ją. SOVOG palaikė Vokietijos naciai bei jos vicekonsulas Klaipėdoje dr. Strackas. Ji savo organizacijų tinklu apėmė visą Klaipėdos kraštą, kiekviena apskritis turėjo savo vadą, veikė vietos kuopelės. Abiejose partijose veikė slapti smogikų būriai (vok. Sturm Kolonne); juose vyko karinis mokymas, rinktos žinios, vykdyti teroro veiksmai. Tie būriai organizuoti SA ir SS dalinių pavyzdžiu. Sistemingai skleista propaganda: Klaipėdos kraštui laikas išsilaisvinti iš Lietuvos. 1934 pradžioje abi partijos rengėsi ginkluotam sukilimui. Prie Klaipėdos krašto sienos koncentruoti Vokietijos SA daliniai (išprovokavus riaušes Klaipėdos krašte jie turėjo įsiveržti). Daugelis CSA ir SOVOG partijų narių apmokyti NSDAP kursuose Vokietijoje, iš ten finansuojami. 1934 Lietuvos valdžios organai pradėjo aiškintis šių partijų veiklą. Nacistinė Vokietija siekė sutrukdyti separatistų areštus (1934 I 26 pasirašė nepuolimo sutartį su Lenkija, tuomet priešiška Lietuvai), bet E. Neumannas ir T. Sassas suimti, kratų metu pas 805 partijų narius rasta 1104 įvairūs šaunamieji ginklai, daug nelegalios NSDAP propagandinės literatūros, įvairių dokumentų ir kita. Lietuvos teisėsaugos institucijos 126 (34 iš CSA ir 92 iš SOVOG) asmenis patraukė baudžiamojon atsakomybėn. Prasitaręs per pirmąjį tardymą Klaipėdos krašto teismo vyriausiasis vachmistras, NSDAP ir SOVOG narys G. Jesuttis 4 SOVOG narių 1934 III 23 nužudytas ir įmestas į Jūros upę (H. Moseris bijojo, kad tardomas G. Jesuttis prasitars apie nacių rengtą ginkluotą sukilimą). 1934 V 14 kėsintasi nužudyti SOVOG narį Wilhemą Loppą, kuris galėjo teikti žinių Lietuvos valdžiai. 1934 VII 13 abi partijos uždraustos. Nuodugnus tardymas baigtas 1934 liepos pabaigoje, jo medžiagą sudarė 32 tomai, kaltinamasis aktas paskelbtas 528 puslapių knygoje. Pareikšti kaltinimai 123 naciams (1 lentelė) dėl ginkluoto sukilimo organizavimo Lietuvos teritorijos daliai atplėšti, t. y. Lietuvos teritorijos neliečiamybės pažeidimo, tyčinių nužudymų ir kitų nusikaltimų. Apie pusė teisiamųjų buvo 18–26 metų jaunuoliai, smogiamųjų būrių vadai ir nariai. Nacių masinis teismas Europoje vyko pirmą kartą, tuo susidomėjo didžiosios valstybės. Viešas teismo procesas turėjo prasidėti 1934 XI 5 Kauno sporto halėje, numatyta jį transliuoti per Lietuvos radiją. Kai kurie dokumentai ir kaltinamasis aktas buvo išversti į prancūzų kalbą, kad Europos visuomenė galėtų išsamiau susipažinti su Vokietijos vykdytais tarptautinės teisės pažeidimais, nacių nusikaltimais. Vokietija, sužinojusi, kad byla bus plačiai pagarsinta, 1934 XI 2 per Lietuvos pasiuntinį Berlyne pareikalavo nacius teisti uždarame teisme ir neskirti jiems didelių bausmių. Santarvės valstybių paraginta Lietuva sutiko su Vokietijos reikalavimais. Teismas prasidėjo 1934 XII 24 Teisingumo ministerijoje. Byla nagrinėta 69 posėdžiuose, juose buvo galima dalyvauti tik gavus kvietimą. Teismo procesą stebėjo Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Švedijos, Lenkijos, Vokietijos, SSRS, JAV ir kitų valstybių žurnalistai. Teismui vadovavo Lietuvos Kariuomenės teismo pirmasis pulkininkas Silvestras Leonas. Kaltintojai: Kariuomenės teismo prokuroras generolas Emilis Vymeris ir Apeliacinių rūmų prokuroro padėjėjas Dionizas Monstavičius. Sudaryta 11 asmenų redakcinė komisija (9 teisininkai ir 2 kalbininkai). Pateikta apie 30 dėžių su įvairiais įkalčiais (uniformos, ginklai, ženklai, vėliavos, instrukcijos, direktyvos, nacių literatūra ir kita tardymo medžiaga).Teisiamieji turėjo savo gynėjus (E. Neumanną gynė Vytauto Didžiojo unversiteto teisės profesorius Vladas Stankevičius. Teisme parodymus davė 507 liudytojai. Kaltinamieji neigė savo kaltę, aiškindami, kad nacių partijos buvo legalios ir neturėjo slaptų tikslų: nerengė ginkluoto sukilimo, o tik žavėjosi nacizmu, siekė jį plėtoti Klaipėdos krašte. Išaiškinti Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacių tarpusavio ryšiai, kiti tarptautinės teisės pažeidimai bei nusikaltimai. Vokietija siekė paveikti teismą: Lietuvos pasienyje, palei Nemuną, buvo sutelkta daug kariuomenės, vykdyti manevrai, vokiečių lėktuvai pažeidinėjo Lietuvos oro erdvę; siekta paveikti Lietuvos ir diplomatinėmis priemonėmis: 1934–1935 įteikta 17 protesto notų. 1935 III 26 Teismas paskelbė nuosprendį, atitinkantį Lietuvos įstatymus ir tarptautinę teisę (2 lentelė). Teismo sprendimas buvo apskųstas Lietuvos Vyriausiajam tribunolui, tačiau šis patvirtino Kariuomenės teismo skirtas bausmes. G. Jesučio žudikai nuteisti mirties bausme; E. Neumannas ir V. Bertulaitis – po 12 metų sunkiųjų darbų kalėjimo, T. Sassas su Roppu – po 8 metus. Neumanno-Sasso byla atskleidė Vokietijos ketinimus okupuoti Klaipėdos kraštą, išaiškinto vietos nacių vadus. Byla parodė Lietuvos slaptųjų tarnybų, prokuratūros ir teismų profesionalumą: sėkmingai užbaigta didžiausia tokia byla Europoje. Neumanno-Sasso byla itin neigiamai sutikta Vokietijos spaudoje. Dėl jos Vokietija griebėsi ekonominio spaudimo Lietuvai, nutraukė prekybos sutartį. Lietuviškos M. Reizgio ir Jurgio Brūvelaičio direktorijos 1934–1935 atleido iš darbo visus neumanininkus ir zasininkus, todėl Vokietija siuntė skundus Tautų Sąjungai, sutarčių signatarams, kaltindama Lietuvą Klaipėdos krašto statuto pažeidimu. Lietuvos prezidentas 1935 gegužę nuteistiems mirti naciams bausmę pakeitė kalėjimu iki gyvos galvos, kelis nuteistuosius nuo bausmės atleido. Lietuvos užsienio reikalų ministras S. Lozoraitis 1935 X 12 siuntė telegramas Lietuvos pasiuntiniams į Londoną, Paryžių ir Romą, siūlydamas nuteistuosius Neumanno-Sasso byloje iškeisti į Vokietijos kalėjimuose laikytus politinius kalinius iš Lietuvos (Vokietija tokius siūlymus atmetė). Nuteistųjų artimieji rinko parašus, prašydami amnestijos. 1936 nuteistieji (tarp jų E. Neumannas, Roppas ir kiti) padavė malonės prašymus Lietuvos prezidentui. 1937 Velykų proga Lietuvos prezidentas dovanojo bausmę T. Sassui, gegužės 13 amnestuoti dar 35 žmonės. 1938 II 14 amnestuoti E. Neumannas ir V. Bertulaitis. Klaipėdos krašto hitlerininkai amnestuotuosius laikė didvyriais, grįžtančius iš kalėjimų sutiko su gėlėmis ir sveikinimais. 1938 S. Lozoraitis paskelbė: šiandien nebėra nė vieno žmogaus kalėjime iš tų, kurie buvo nuteisti Neumanno ir Sasso byloje, išskyrus Jesučio 4 žudikus ir 2 pasikėsinusius į Lopą. Netrukus dovanota ir jiems. 1938 VIII 31 Klaipėdos krašto direktorijos reikalavimu Neumanno-Sasso bylos nuteistiesiems ir amnestuotiems naciams grąžintos visos pilietinės teisės. Byla nesulaukė ir Santarvės valstybių reikiamo dėmesio. Naciai toliau plėtojo hitlerizmą, sukėlusį Antrąjį pasaulinį karą. Neumanno-Sasso byla dar vertinama kaip antinacinio Nürnbergo proceso pradžia.

L: Dr. Neumann’o, v. Sass’o bei kitų bylos kaltinamasis aktas. Kaunas, 1934; Gliožaitis A. Nacių teismą Kaune prisimenant // Atgimimas. 1999 XI 5; LE; Lietuvos žinios. 1934 VII 2; XII 7, 12, 13, 14, 19, 27; 1935 I 5, 23; II 21; Povilaitis A. Sukilimai Lietuvoje nuo nepriklausomybės atgavimo iki šių metų sausio 1 dienos. 1939 V 23, LYA. F. 77. Ap. 22. Bd. 2. L. 1–24; Vyriausiojo tribunolo Dr. Neumann’o, v. Sass’o bei kitų bylos sprendimas. K., 1935; Žostautaitė P. Klaipėdos kraštas 1923–1939. V., 1992.

Algirdas Antanas Gliožaitis

Iliustracija: Klaipėdos krašto nacių: kunigo Teodoro Sasso, veterinarijos gydytojo Ernsto Neumanno ir kitų teismas Kaune, 1935 / Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo

Iliustracija: Nacių bylos atgarsiai periodinėje spaudoje / Iš Algirdo Antano Gliožaičio rinkinio

Iliustracija: Nacių bylos atgarsiai periodinėje spaudoje / Iš Algirdo Antano Gliožaičio rinkinio

Iliustracija: Specialiosios brošiūros apie E. Neumanno bei T. Sasso procesų viršelis, 1934 / Iš Vytauto Gocento rinkinio

Iliustracija: Adolfo Hitlerio ir Ernstas Neumannas Klaipėdos teatro balkone, 1939 III 23 / Iš MLEA