Molotovo-Ribbentropo paktas
Mòlotovo-Rbbentropo pãktas (lot. pactum – susitarimas), Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutartis su slaptaisiais protokolais. 1939–1941 nacistinės Vokietijos ir SSRS slaptu bei neteisėtu susitarimu nustatyta jų įtakos sferas Europoje skirianti riba, pravesta per suverenių valstybių teritorijas (nuo Juodosios jūros ties Dunojaus žiotimis iki Baltijos jūros šiauriau Klaipėdos, toliau Suomijos valstybine siena su Švedija ir Norvegija iki Barenco jūros). Taip dvi agresyvios imperijos susitarė pasidalyti Vidurio ir Rytų Europą. Molotovo-Ribbentropo paktą sudarė: 1) Nepuolimo sutartis tarp Vokietijos ir SSRS su slaptu papildomu protokolu; 2) Vokietijos–SSRS sienos ir draugystės sutartis su 2 slaptais papildomais protokolais, žemėlapiu, konfidencialiu ir slaptu protokolais; 3) ekonominis susitarimas; 4) diplomatinė korespondencija.
Molotovo-Ribbentropo pakto sutartis ir slaptus protokolus Maskvoje pasirašė SSRS vyriausybės įgaliotas Liaudies komisarų tarybos pirmininkas V. Molotovas ir Vokietijos užsienio reikalų ministras Joachimas von Ribbentropas. Per Lietuvos teritoriją Vokietijos ir SSRS interesų sferas skirianti riba Molotovo-Ribbentropo pakto slaptais protokolais tikslinta 3 kartus: 1939 VIII 23, IX 28 ir 1941 I 10. Sovietų Rusija (nuo 1922 XII 22 – SSRS) ir Vokietija ignoravo bei siekė likviduoti jų imperinius siekius ribojusią Versalio taikos sutartį (1920 I 10). Tai skatino revanšistinių ir šovinistinių partijų bei organizacijų atsiradimą ir veiklą. Mažosios Lietuvos ir didžiųjų valstybių interesai skyrėsi. Mažlietuviai, vadovaujami Vyriausiojo Mažosios Lietuvos Gelbėjimo komiteto (pirmininkas Martynas Jankus) ir padedant Lietuvos Respublikai, 1923 I 10 perėmė Klaipėdos krašto valdymą. SSRS pasiuntinybės LR Spaudos biuras (vadovas I. Mickunas), koordinavęs nelegalios (bei priešiškos Lietuvai ir Mažajai Lietuvai) Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) veiklą, Klaipėdoje 1923 II 2 aptarinėjo susidariusią padėtį su vokiečių partijų atstovais. Įžvalgesnieji iš jų numatė, kad SSRS (Rusija) ateityje vis tiek okupuos Lietuvą ir tada Klaipėdos kraštas atsidurs jos įtakoje, todėl pritarė Freistaato įkūrimui. SSRS komunistai (bolševikai) siekė galimybės Klaipėdos krašte su Vokietijos komunistais kovoti prieš Santarvę. Siūlė priešintis Prancūzijos ir Lenkijos įsigalėjimui jame, rekomendavo tuomet nesipriešinti Lietuvai, jai perimant Klaipėdos krašto valdymą. Santarvė, vengdama konfliktų, pavedė Ambasadorių konferencijai pasirašyti Klaipėdos krašto konvenciją dėl krašto prisijungimo prie Lietuvos. Tačiau Vokietijos ir SSRS interesai Klaipėdos krašte išliko per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį. Susiklosčius Vokietijai palankioms politinėms aplinkybėms, ji 1939 III 23 okupavo Klaipėdos kraštą. SSRS tai vertino kaip Vokietijos Rytų politikos įgyvendinimą ir nesiruošė likti nuošaly. Europą bandyta pasidalyti taikiai, sudarant Molotovo-Ribbentropo paktą. 1939 VIII 23 pasirašyta Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutartis su slaptu protokolu. Pagal jį Klaipėdos kraštas bei likusi Lietuvos dalis atiteko Vokietijai (pažeidžiant 1920 VII 12 Lietuvos ir Sovietų Rusijos taikos sutartis, 1928 I 29 Lietuvos ir Vokietijos sutartis sienai sutvarkyti, kitas galiojusias tarptautines sutartis ir tarptautinės teisės normas). Užgrobus Lenkiją, SSRS ir Vokietija patikslino ir papildė Molotovo-Ribbentropo paktą. Jos 1939 IX 28 pasirašė sienos nustatymo ir draugystės sutartį (su žemėlapiu, 2 slaptais papildomais protokolais ir konfidencialiu protokolu). Žemėlapį su patikslinta interesų riba pasirašė Josifas Stalinas ir J. Ribbentropas. Vokietijai per antrąjį įtakos sferų padalijimą vietoj Lietuvos (be Užnemunės) teko Varšuvos ir Liublino vaivadijos. Užnemunė, Suvalkų ir Klaipėdos kraštai pagal Molotovo-Ribbentropo paktą turėjo būti prijungti prie Rytprūsių. Konfidencialiame protokole SSRS pasižadėjo nekliudyti Vokietijos piliečiams ir vokiečių kilmės asmenims iš Lietuvos ir kitų jos interesų sferai priskirtų teritorijų išvykti į Vokietiją (t. p. ir į Mažąją Lietuvą). SSRS, įgyvendindama Molotovo-Ribbentropo paktą, 1939 spalį Lietuvoje įsteigė Raudonosios armijos bazes, o 1940 VI 14 okupavo Lietuvą. 1941 I 10 Molotovo-Ribbentropo paktas patikslintas trečią kartą slaptu protokolu. SSRS iš Vokietijos už 31,5 mln. reichsmarkių (7,5 mln. aukso dolerių) nusipirko Užnemunę. Taip baigtos iki Antrojo pasaulinio karo vykusios Mažosios Lietuvos ir Lietuvos slaptos dalybos. Molotovo-Ribbentropo paktas neteko prasmės, 1941 VI 22 prasidėjus SSRS ir Vokietijos tarpusavio karui. 1941 VII 14 JAV ir Didžiajai Britanijai pasirašius Atlanto chartiją, pasižadėta likviduoti Molotovo-Ribbentropo pakto padarinius. Pokariu tęsiant Mažosios Lietuvos aneksiją, SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas 1946 IV 7 išleido įsaką Dėl Karaliaučiaus srities RSFSR sudėtyje, kuri liepos 4 d. pervadinta į Kaliningrado sritį. Mažosios Lietuvos taryba (atkurta 1946 V 24–25, pirmininkas Erdmonas Simonaitis), apeliuodama į Atlanto chartiją, 1946 XI 6 priėmė Fuldos aktą (pakartojant Tilžės akto nuostatą dėl prisijungimo prie Lietuvos), tačiau jis nebuvo įgyvendintas. Niurnbergo proceso (1946) metu išryškėjo Molotovo-Ribbentropo pakto slaptųjų protokolų egzistavimas ir turinys. Molotovo-Ribbentropo pakto slaptieji protokolai JAV išspausdinti knygoje Vokietijos nacionalsocialistinė partija ir Sovietų Sąjunga 1939–1941 (1948). Tačiau Sovietų Sąjungoje jie slėpti. Kopijas 1971 iš Maskvos į Lietuvą nelegaliai atvežė Vaclovas Siauriukas. Jie buvo išplatinti tarp disidentų. Molotovo-Ribbentropo pakto pasirašymo 40 metų sukakčiai paminėti 1979 VIII 3 Lietuvos Laisvės Lyga (įkūrėjas Antanas Terleckas) nusiuntė SSRS vyriausybei Moralinį ultimatumą su Molotovo-Ribbentropo pakto slaptųjų protokolų kopijomis. 1979 VIII 23 Lietuvos, Latvijos ir Estijos 45 atstovai Maskvoje paskelbė Jungtinę deklaraciją apie Molotovo-Ribbentropo paktą ir jo padarinius, adresuotą Jungtinėms Tautoms, SSRS, Vokietijos Federacinės Respublikos, Vokietijos Demokratinės Respublikos ir šalių, pasirašiusių Atlanto chartiją, vyriausybėms. Deklaraciją pasirašė R. Andrijauskas, Petras Cidzikas, V. Bogušis ir kiti. Sovietų okupuotoje Lietuvoje pirmą kartą viešai kalbėta apie Molotovo-Ribbentropo paktą ir jo padarinius, pareikalauta juos likviduoti Lietuvos Laisvės Lygos 1987 VIII 23 surengtame mitinge Vilniuje. Tik 1989 Molotovo-Ribbentropo pakto dokumentai Lietuvoje išleisti atskira knyga. 1989 XII 24 Lietuvos atstovų iniciatyva SSRS Liaudies deputatų suvažiavime Maskvoje Molotovo-Ribbentropo paktas pasmerktas. Molotovo-Ribbentropo pakto padariniai Lietuvai pradėti likviduoti 1990 III 11, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Rusija Molotovo-Ribbentropo pakto slaptųjų protokolų originalus (iki 1952 saugoti URM archyve) pagaliau surado SSRS Komunistų partijos Politbiuro archyve ir 1992 X 29 paskelbė. Vyriausiasis Lietuvos Išlaisvinimo komitetas (pirmininkas K. Bobelis) 1990 sudarė komisiją (pirmininkas Algirdas Martynas Budreckis) reparacijų sumai už 1939–1990 SSRS okupaciją nustatyti. Komisija Vašingtone paskelbė Memorandumą, pagal kurį SSRS Lietuvai per Molotovo-Ribbentropo pakto sąlygotą okupaciją padarė žalos už 462,12 milijardo JAV dolerių. Molotovo-Ribbentropo paktas pažeidė tarptautinės teisės principus, sudarė sąlygas nacių etnocidui ir sovietų genocidui Mažojoje Lietuvoje. Dauguma mažlietuvių dabar gyvena emigracijoje (Vokietijoje, JAV, Kanadoje ir kitur), o pati Mažoji Lietuva suniokota. Tai dar nelikviduoti Molotovo-Ribbentropo pakto padariniai. Molotovo-Ribbentropo pakto įtaka tebejaučiama kai kurių didžiųjų valstybių vykdomoje geopolitikoje.
L: Aušra. T. IV (nr. 16–20), Čikaga, 1981; Gliožaitis A. Ką mena 1939jų ir vėlesnių metų įvykiai // Atgimimas. Nr. 33–38, 1996; Gliožaitis A. Molotovo–Ribbentropo pakto slaptųjų protokolų realizavimas 1939–1941 // Atgimimas, Nr. 19–21, 1996; MLFA; NAZI–Sovietrelation 1939–41; Documents from the Archives of The German Foreign Office; Department of State, 1948; Lietuvos Helsinkio grupė. V., 1999; Lietuvos okupacija ir aneksija 1939–1940. V., 1993; Lietuvos persitvarkymo Sąjūdis. Steigiamasis suvažiavimas. V., 1990; Memorandumas: okupacijos (1939–1990) kaina // Švyturys, Nr. 13–15. 1991; Мицкун М.С. Доклад по поездке в Мемель; г. Ковно 1923 II 23 // Ypatingasis Lietuvos archyvas, LKP dokumentų skyrius. F. 77, ap. 6, b. 21, l. 28–40; Орлов A. C. CCСР–Германия; август 1939–июнь 1941. Москва, 1991; Семиряга M.И. Тайны сталинской демократии 1939–1941. Москва, 1992; CCСР–Германия 1939; документы и материалы о советско–германских отношениях в апреле-сентябре 1939 г. Москва, 1983; Suokalbis. V., 1989; Тегеран, Ялта, Потсдам. Москва, 1970; Terleckas A. Didysis sąmokslas prieš Lietuvą. V., 1996; Тимпелъскирх К. История второй мировой войны. Москва, 1956; Truska L., Kancevičius V. Lietuva Europos politikos sūkuryje; 1939–1940 m. įvykių kronika // Komjaunimo tiesa. 1989, nr. 127–172; 1939 год; уроки истории. Москва, 1990; Urbšys J. Lietuva lemtingaisiais 1939–1940 m., V., 1988; Вестник министерства иностранных дел CCСР. Nr. 4, 1990; Židinys, nr. 5, 6, 11. 1936.
Algirdas Antanas Gliožaitis
Iliustracija: Josifo Stalino ir Joachimo von Ribbentropo parašai ant žemėlapio, pridėto prie 1939 IX 28 slapto protokolo / Iš Viliaus Kavaliausko sudaryto dokumentų rinkinio „Suokalbis“, 1989
Iliustracija: Joachimas von Ribbentropas (sėdi), Viačeslavas Molotovas ir Josifas Stalinas Maskvoje pasirašydami nepuolimo sutartį tarp Vokietijos ir SSRS, 1939 VIII 23 / Iš Algirdo Gliožaičio rinkinio
Iliustracija: SSRS oficialiame laikraštyje „Pravda“ 1939 IX 29 paskelbtas žemėlapis su nurodyta SSRS–Vokietijos įtakos sferas užkariautoje Lenkijoje skiriančiąja riba / Iš Algirdo Gliožaičio rinkinio