Kuršių marių pakrančių gyvenvietės

Kušių mãrių pakránčių gyvénvietės. Marias juosia gyvenviečių žiedas, susiklostęs iš žuvininkų – žvejų senųjų sodybų. Svarbiausiose vietose kūrėsi laivininkai, ten plėtėsi uostai (kaip Klaipėdoje). Vokiečių ordinas nuo XIII a. vidurio apjuosė marias pilių žiedu (Klaipėda, Ventė, Žiokai, Rasytė ir kitos). Tose vietose vėliau kūrėsi administraciniai centrai. Pamario gyvenviečių įvairiuose ruožuose skirtumus lėmė gamtinės sąlygos, ilgaamžės tradicijos. Sausesnėse vietose piečiau Klaipėdos kūrėsi žvejų ir laukininkų gyvenvietės Smeltė, Stariškė, Lūžija. Pelkėtose pakrantėse įsikūrė Klišiai, Draverna, Svencelė ir Gaiciai, kur tekdavo sausinti nedidelius laukų ir pievų plotus. Piečiau (prie marių priartėjusiame Ventės–Klaipėdos kalvagūbryje) sausuose plotuose gyvavo laukininkų ir žvejų kaimai Prėcmai, Macblydžiai, Uogaliai, Kintai, Šaukiai, Povilai, Vepriai, Suvernai, Stankiškiai, Muizė, Šturmai ir Ventė. Toliau nusidriekusioje Nemuno deltoje, prie upių žiočių, tarp pelkių bei užtvindomų plotų, kūrėsi upiniai gatviniai žuvininkų, daržininkų ir pievininkų kaimai Minė, Pakalnė, Vorusnė, Skirvytė, Akmena, Karklė, Lūja, Įsė, Tovė, Gilija, Nemunynas, Gyventė, Agila. Tas pelkėtas pamarys praeityje vadintas Lietuvių krantu – ten ilgai vyravo lietuvininkai ir kuršininkai. Panašūs kaimai buvę Labagynas ir Rendė. Marių pietinėje pakrantėje tęsėsi labiau kolonizuoti žemės ūkio plotai. Tenykštėse gyvenvietėse (Taktuvoje, Kampikuose, keliuose dvaruose, Paustininkuose, Steinorte, Konradsvitėje, Žiokuose, Smydynuose, Vilkiemyje, Stombecke, Pomenuose ir Darynuose) verstasi žemės ūkiu, kai kur ir žvejyba. Marių pietvakarinio kampo pakrantėje, tarp pelkių, buvo nedidelis žvejų kaimelis Sventlundas (Šventliūnis). Marių šiaurės vakarų pakrantėje tęsėsi Kuršių nerijos gyvenvietės: Šarkuva, Kuncė, Rasytė, Pilkupa, Nida, Preila, Pervalka, Juodkrantė, Alksnynė, Smiltynė ir Kopgalis. Vietovardžiuose atsispindi pakrančių gyventojų praeitis, kilmė, baltų genčių sumišimo įvairovė. Šiaurrytinių pakrančių vietovardžiai artimi kuršiams, rytinių – skalviams, pietrytinių – nadruviams, pietinių – seniesiems prūsams, vakarinių – kuršiams kopininkams (kuršininkams). Iš baltiškų laikų užsilikę vietovardžiai Klaipėda, Draverna, Minė, Nida. Pamario pietinėje dalyje (kur ilgai būta vikingų) likę skandinaviškos kilmės vietovardžių (kaip Sventlundas).

L: Purvinas M. Pietinių Kuršmarių žvejų kaimai – etninės kultūros fenomenas // Lietuvos mokslas. 1994, II t., 2–3 kn., p. 35–44.

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas

Iliustracija: Nidos žvejo šeima prie šulinio, XIX a. pabaiga / Iš MLEA