kalbininkai

kalbiniñkai. Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorijoje ryškius pėdsakus paliko Mažojoje Lietuvoje gimę ar ilgesnį laiką čia gyvenę ir dirbę kalbininkai. Danielius Kleinas 1653 išleido pirmąją iki tol žinomą ir išlikusią lietuvių kalbos gramatiką. Jis buvo parengęs ir lietuvių kalbos žodyną. Apie 1643 lietuvių kalbos gramatiką parašė Kristupas Sapūnas. Ją apie 1673 savo vardu, pratarmėje nurodęs tikrąjį autorių, išleido Teofilis Gottliebas Schultzas. Friedrichas Wilhelmas Haackas 1730 Hallėje išleido Lietuvių-vokiečių ir vokiečių-lietuvių kalbų žodyną. Tai buvo pirmasis išspausdintas Mažosios Lietuvos žodynas. Jame buvo ir trumpa lietuvių kalbos gramatika. Pilypas Ruigys 1745 paskelbė veikalą Lietuvių kalbos kilmės, būdo ir savybių tyrinėjimas, kuriame buvo mėginama aiškinti lietuvių kalbos giminystė su kitomis kalbomis, pabrėžiamas lietuvių kalbos grožis ir savitumas. 1747 P. Ruigys išleido Lietuvių-vokiečių ir vokiečių-lietuvių kalbų žodyną. Jo sūnus Povilas Friedrichas Ruigys, pasinaudodamas tėvo nebaigtu darbu, parašė Lietuvių kalbos gramatikos pagrindus, kurie buvo išleisti kartu su tėvo žodynu. 1791 Gottfriedas Ostermejeris išleido Naują lietuvių kalbos gramatiką, kurioje pirmą kartą buvo gana išsamus ir sintaksės skyrius. Kristijonas Gottliebas Milkus, pasinaudojęs P. Ruigio ir P. F. Ruigio darbais, 1800 išleido Lietuvių–vokiečių ir vokiečių-lietuvių kalbų žodyną ir Lietuvių kalbos mokslo pradmenis. Lietuvių kalbos vartosenos klausimai buvo nagrinėjami daug ginčų sukėlusioje Mykolo Merlino 1706 išleistoje knygelėje Pagrindinis lietuvių kalbos principas. Iki šiol nėra nustatyta, kas buvo autoriai svarbių vokiečių-lietuvių kalbų žodynų Lexicon Lithuanicum ir Clavis Germanico-Lithvana (šio autorius galėjo būti Frydrichas Pretorijus). Apie 1740 labai svarbų lietuvių leksikografijos veikalą – vokiečių-lietuvių ir lietuvių-vokiečių kalbų žodyną parašė Jokūbas Brodovskis (išlikusi nepilna vokiečių-lietuvių dalis). Šis žodynas yra ir didžiausias XVIII a. lietuvių smulkiosios tautosakos šaltinis. Ne tik į lietuvių kalbotyros, bet apskritai į indoeuropeistikos istoriją kaip lietuvių kalbos priegaidžių išaiškintojas pateko Frydrichas Kuršaitis. Jis 1876 išleido svarbią Lietuvių kalbos gramatiką. Be to, F. Kuršaitis yra vienas žymiausių lietuvių leksikografų. 1870–1874 išleido vokiečių-lietuvių, o 1883 – lietuvių-vokiečių kalbų žodynus. Didelį lietuvių–vokiečių kalbų žodyną 1851 išleido vokiečių kalbininkas Georgas Heinrichas Ferdinandas Nesselmannas. Šis Karaliaučiaus universiteto auklėtinis, vėliau jo profesorius tyrinėjo ir senovės prūsų kalbą, 1869 išleido mokslinį Kristijono Donelaičio raštų leidimą, pirmasis pavartojo terminą baltų kalbos (1845). Vilius Gaigalaitis buvo pirmasis Mažosios Lietuvos lietuvis, 1900 apgynęs kalbotyros srities daktaro disertaciją 1573 m. Wolfenbüttelio lietuviškos postilės rankraštis. Frydricho Kuršaičio brolio sūnus Aleksandras Teodoras Kuršaitis parengė keturių tomų Lietuviškai–vokišką žodyną (išleistas 1968–1973 po autoriaus mirties). Įvairių lietuvių kalbos mokslui reikšmingų darbų pakelbė Kristupas Jurkšaitis, Vilius Kalvaitis, Karolis Rudolfas Jacoby, Jonas Užpurvis, Walteris Fenzlau. Keletą lietuvių kalbos vadovėlių išleido Mikelis Ašmys. Reikšmingų Mažosios Lietuvos vietovardžių tyrinėjimų paskelbė Vilius Pėteraitis. Jau gyvendamas Kanadoje šis kalbininkas išleido du lietuvių–anglų kalbų žodynus. Ypač daug lietuvių ir apskritai baltų kalbotyrai nusipelnė Mažosios Lietuvos lietuvis, Karaliaučiaus, Leipcigo, Berlyno universitetų profesorius Jurgis Gerulis, tyrinėjęs lietuvių kalbos tarmes, skelbęs senuosius lietuvių kalbos paminklus, parašęs svarbių senovės prūsų kalbos tyrinėjimų, aprašęs Mažosios Lietuvos nutautėjimo procesą, ugdęs lietuvių kalbos tyrinėtojus.

Dar skaitykite kalbotyra.

Algirdas Sabaliauskas

Iliustracija: Valstybinės konservatorijos studentė D. Kuzinienė užrašinėja tautosaką iš žvejo Vestfolio, Šilutės rajonas, 1954 / Iš Lietuvos muzikos akademijos Liaudies muzikos laboratorijos fotoarchyvo

Iliustracija: Vilniaus universiteto kalbininkai Jonas Balkevičius, Juozas Pikčilingis, Zigmas Zinkevičius, Aldona Paulauskienė, Vytautas Mažiulis ir Jonas Palionis fojė prie Lietuvių kalbos ir Baltų filologijos katedrų, 1988 / Iš Zigmo Zinkevičiaus rinkinio