kalbotyra

Mažojoje Lietuvoje vartotą lietuvių, senovės prūsų, kuršininkų, vokiečių kalbą tyrinėję įvairių šalių mokslininkai.

kalbótyra. Mažojoje Lietuvoje vartotą lietuvių, senovės prūsų, vadinamųjų kuršininkų, vokiečių kalbą yra tyrinėję įvairių šalių mokslininkai. Jau XIX a. Mažosios Lietuvos lietuvių kalbos faktais savo veikaluose plačiai operavo lyginamosios istorinės kalbotyros pradininkas Franzas Boppas. Jis paskelbė studiją ir apie senovės prūsų kalbą. Indoeuropeistikos istorijoje labai svarbi Augusto Schleicherio parašyta ir 1856 išleista pirmoji mokslinė Lietuvių kalbos gramatika, kuriai medžiagą vokiečių kalbininkas rinko Mažosios Lietuvos lietuviškuose kaimuose. A. Schleicheris 1865 išleido pirmąjį mokslinį Kristijono Donelaičio raštų leidimą. Jo mokinys Augustas Leskienas paskelbė Vilkyškių apylinkėse užrašytas lietuvių liaudies dainas ir pasakas. Savo veikaluose jis gausiai naudojo Mažosios Lietuvos lietuvių kalbos faktus. Leskieno paskatintas bulgarų kalbininkas Aleksandras Doričius tyrė Mažosios Lietuvos ir kitų Lietuvos vietų tarmes. Ypač svarbūs buvo Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Adalberto Bezzenbergerio senųjų lietuvių kalbos paminklų, tarmių tyrimai. Jis paskelbė reikšmingų senovės prūsų kalbos tyrinėjimų. Remdamasis toponimijos duomenimis, mėgino nustatyti senovės prūsų ir lietuvių genčių ribas. Tyrinėjo kuršininkų istoriją ir kalbą. Šią kalbą tyrė ir Maksimiljanas Voelkelis. Jis parašė ir savo metu labai populiarų lietuvių kalbos vadovėlį. Friedrichas Bechtelis 1882 išleido Baltramiejaus Vilento raštus. Wilhelmas Witte tyrinėjo Simono Vaišnoro verstą knygą Żemczuga Theologischka. Viktoras Falkenhahnas išleido labai vertingą monografiją apie Joną Bretkūną. Mažosios Lietuvos tarminių tekstų paskelbė Ernstas Sittigas. Norvegas Christianas S. Stangas paskelbė monografiją apie Martyno Mažvydo katekizmo kalbą. Kartu su Jurgiu Geruliu jis 1931 išleido knygą apie Mažosios Lietuvos žvejų tarmę (jau tuo metu baigiančią nykti). Nuolatinį kalbininkų dėmesį traukia Kristijono Donelaičio raštų kalba. Šios srities darbų paskelbė Aleksandras Aleksandrovas, Michailas Petersonas, Pavelas Trostas, Franzas Benderis, Tamara Buch (Buchienė), Jonas Kabelka, Raineris Eckertas ir kiti. Atskirus Mažosios Lietuvos raštijos paminklus tyrinėjo, be anksčiau minėtų kalbininkų, Jonas Safarewiczius, Gertruda Bense, Jochenas D. Range, Pietras U. Dinis, Gvidas Michelinis, Gordonas B. Fordas, Audronė Kaukienė, Vladimiras Toporovas ir kiti. Šių paminklų kalbai itin daug dėmesio skiriama apibendrinamojo pobūdžio Petro Joniko, Prano Skardžiaus, Jono Palionio, Zigmo Zinkevičiaus darbuose. Ypač minėtina pastarojo studija apie Martyno Mažvydo kalbą. Mažosios Lietuvos leksikografiją daugiausia tyrinėjo Vincentas Drotvinas ir Vincas Urbutis. Tiek baltų kalbų tyrinėtojai, tiek apskritai indoeuropeistai yra labai pamėgę senovės prūsų kalbą. Šioje kalbotyros srityje, be jau minėto A. Bezzenbergerio, ypač daug nuveikė Georgas Nesselmannas, Erichas Bernekeris, Reinholdas Trautmannas, Jānis Endzelīns, Jurgis Gerulis, Nikolas van Wijkas, Janas Otrębskis, Vytautas Mažiulis, Viljamas R. Schmalstiegas, Vladimiras Toporovas, Anatolijus Nepokupnas, Voiciechas Smoczyńskis, Julesas F. Levinas, Frederikas Kortlandtas, Toshikazu Inoue ir kiti. Pastaruoju metu labai susidomėta senųjų Kuršių nerijos gyventojų kuršininkų kalba. Šia jau baigiančia nykti kalba ypač domėjosi Wolfgangas P. Schmidas, Friedrichas Scholzas, Friedhelmas Hinze, Dalia Kiseliūnaitė, V. Urbutis. Daug jos tekstų paskelbė ir išsamų žodyną parašė Richardas Pietschius. Jis papildė ir spaudai parengė Pauliaus Kvaukos žodyną. Dar 1927 studiją apie šią kalbą parašė Juris Plāķis. Dar kalbininkai.

Algirdas Sabaliauskas

Iliustracija: Zigmo Zinkevičiaus knygos „Lietuvių poteriai“ viršelis, 2000

Iliustracija: Vytauto Mažiulio knygos „Prūsų kalbos paminklai“, t. II, viršelis, 1981

Iliustracija: Viliaus Gaigalaičio disertacijos apie Wolfenbüttelio lietuviškos postilės rankraštį antraštinis lapas, 1900

Iliustracija: Jono Užpurvio knygos „Trys kalbinės studijos“ viršelis, 1990

Iliustracija: Viliaus Pėteraičio knygos „Mažoji Lietuva ir Tvanksta prabaltų, pralietuvių ir lietuvininkų laikais“ viršelis, 1992

Iliustracija: Viliaus Pėteraičio knygos „Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai. Jų kilmė ir reikšmė“ viršelis, 1997

Iliustracija: Audronės Kaukienės knygos „Klaipėdos krašto Vakarų aukštaičių tarmė. Brolių V. ir M. Gaigalaičių raštų kalbos pagrindu“ viršelis, 1998

Iliustracija: Klaipėdos Baltistikos centro surengtos tarptautinės mokslinės konferencijos „Vakarų baltų kalbos ir kultūros reliktai“ leidinio viršelis, 1996

Zigmo Zinkevičiaus knygos „Lietuvių poteriai“ viršelis, 2000

Vytauto Mažiulio knygos „Prūsų kalbos paminklai“, t. II, viršelis, 1981

Viliaus Gaigalaičio disertacijos apie Wolfenbüttelio lietuviškos postilės rankraštį antraštinis lapas, 1900

Jono Užpurvio knygos „Trys kalbinės studijos“ viršelis, 1990

Viliaus Pėteraičio knygos „Mažoji Lietuva ir Tvanksta prabaltų, pralietuvių ir lietuvininkų laikais“ viršelis, 1992

Viliaus Pėteraičio knygos „Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai. Jų kilmė ir reikšmė“ viršelis, 1997

Audronės Kaukienės knygos „Klaipėdos krašto Vakarų aukštaičių tarmė. Brolių V. ir M. Gaigalaičių raštų kalbos pagrindu“ viršelis, 1998

Klaipėdos Baltistikos centro surengtos tarptautinės mokslinės konferencijos „Vakarų baltų kalbos ir kultūros reliktai“ leidinio viršelis, 1996