Aleksandr Aleksandrov

Aleksandras Aleksandrovas, XIX–XX a. rusų kalbininkas.

Aleksandrov Aleksandr (Aleksandras Aleksandrovas) 1861 IV 16 Kazanėje (Totorija) 1918 VI 23 Petrograde (Rusija), rusų kalbininkas. 1883 baigė Kazanės universitetą. 1886–1887 Charkovo, nuo 1888 Kazanės universitetų profesorius. Parašė magistro disertaciją apie Kristijono Donelaičio raštų leksiką: Sprachliches aus dem Nationaldichter Litauens Donalitius. Bd. I. Zur Semasiologie, 1886 [Apie lietuvių nacionalinio poeto Donelaičio kalbą. T. I. Iš semasiologijos]. Joje aptariami liaudies etimologijos būdu sudaryti žodžiai, garsažodžiai, metaforos. Lietuvių kalbos liaudies etimologijos atvejai nagrinėjami ir jo straipsnyje Litovskije etiudy [Lietuviški etiudai], išspausdintame leidinyje Russkij filologičeskij vestnik, t. 19, p. 133–156 [Rusų filologijos žinynas]. Jame remiamasi K. Donelaičio raštų, Antano Juškos dainų ir Frydricho Kuršaičio žodyno medžiaga. Dorpato (dabar Tartu) universitete (Estija) apgynė daktaro disertaciją Litauische Studien, I. Nominalzusammensetzungen, 1888 [Lietuvių kalbos studijos. I. Sudurtiniai vardažodžiai]. Prisidėjo prie A. Juškos žodyno rengimo. 1911 įstojo į vienuolyną, tapo žymiu stačiatikių dvasininku.

L: Sabaliauskas A. Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija. Kn. 1, V., 1979, p. 136–138; Palionis J., Sabaliauskas A. Rytų slavų kalbininkai lituanistikos baruose. V., 1990, p. 48–50.

Algirdas Sabaliauskas

Artūras Judžentis