Nicolaas van Wijk
Wijk Nicolaas van (Nikolas van Vekas) 1880 X 4Deldene 1941 III 25Leidene (Olandija), olandų kalbininkas. Olandijos mokslų akademijos narys (1920). Studijavo Amsterdamo, Leipcigo, Maskvos universitetuose, nuo 1913 Leideno universiteto profesorius (dėstė ir baltų kalbas). Baltistikoje daugiausiai tyrinėjo akcentologiją. Parašė veikalą Die baltischen und slavischen Akzent- und Intonationssysteme, 1923 [Baltų ir slavų kalbų kirčio ir intonacijos sistemos], rekonstravo prabaltų ir praslavų dialektų 2 intonacijas. Parašė straipsnių apie baltų metatonijos problemas. Tyrė baltų ir slavų kalbų kirčio kilnojimą, baltų ir slavų kalbų senuosius santykius. Parašė straipsnių iš lietuvių istorinės gramatikos, daugiausia veiksmažodžio istorijos, apie Saussure’o ir Fortunatovo dėsnio (kirčio nukėlimo baltų ir slavų kalbose dėsnio) veikimą prūsų kalboje. Tyrė prūsistikos problemas, išleido knygą Altpreussische Studien, 1918 [Senovės prūsų kalbos studijos].
L: Sabaliauskas A. Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija, t. 1. V., 1979.