administracinis teritorinis suskirstymas

administrãcinis teritòrinis suskrstymas. XIII–XV a. Kryžiuočių ordino valstybėje buvo 20–25 komtūrijos (stambesni administraciniai teritoriniai vienetai – vok. Komtureien) ir smulkesnės fogtijos, kurias valdė fogtai (vokiškai Vögte).

1525 įsteigus pasaulietinę Prūsijos kunigaikštystę, buvo sudaryti nauji administraciniai teritoriniai vienetai: didieji valsčiai (vok. Hauptamt), į kuriuos įėjo mažesni valsčiai (vok. Amt). Visa valstybė buvo suskirstyta į 3 dideles sritis, kurios susidėjo iš didžiųjų valsčių. Sembos sritis (vadinamoji Žemutinė Prūsija) susidėjo iš 10 tokių valsčių: Žiokų, Žuvininkų, Tepliavos, Neuhauseno, Labguvos, Toplaukio, Įsruties, Ragainės, Tilžės ir Klaipėdos. Notangos srityje buvo 13 padalinių: Balgos, Brandenburgo, Ylavos, Barštyno, Bartų, Unguros, Leko, Alėckos, Lėciaus, Johannisburgo, Rheino, Rastenburgo ir Seehesteno. Oberlando srityje (vadinamoji Aukštutinė Prūsija) buvo 12 padalinių: Prūsų Olandijos, Marungo, Osterodės, Liebstadto, Liebemühlės, Hohensteino, Riesenburgo, Neidenburgo, Prūsų Markos, Soldino, Ortelsburgo ir Marienverderio. Tų padalinių viršininkas vadinosi hauptmanu (vokiškai Hauptmann). Jis buvo teisėjas, policijos viršininkas, tvarkė ir ūkinius reikalus. Tepliavos, Žiokų, Žuvininkų ir Brandenburgo hauptmanai sudarė Prūsijos kunigaikščio Tarybą, arba keturių kolegiją.

1752 karaliaus Friedricho II nurodymu senoji Prūsija buvo suskirstyta į 10 sričių – vietoj buvusių 3. Po 3 naujas sritis tada įsteigta buvusiose Sembos ir Oberlando, 4 – Notangos srityse. Vietoj didžiųjų valsčių – hauptamtų – sukurtos apskritys – kreizai (vok. Kreis). Nuo tada Semboje Žiokų sritį sudarė Žiokų, Žuvininkų ir Neuhauseno apskritys. Tepliavos sritį sudarė Tepliavos, Labguvos ir Toplaukio apskritys. Įsruties sritį (didžiausią Prūsijoje) sudarė Įsruties, Ragainės, Tilžės ir Klaipėdos apskritys. Buvo sukurtas Lietuvos departamentas bei Rytų Prūsijos departamentas.

Dar viena administracinė teritorinė reforma įvykdyta 1815–1818. Tada vietoj departamentų buvo sudaryta Gumbinės apygarda (su 16 apskričių) ir Karaliaučiaus apygarda (su 20 apskričių). Lietuvos provincijoje vietoj buvusių 4 buvo sudaryta 10 apskričių (plotas apie 10 000 km²): Šilutės, Lankos (Pakalnės), Ragainės, Tilžės, Pilkalnio, Stalupėnų, Gumbinės, Įsruties, Darkiemio ir Geldapės (didžioji dalis Klaipėdos apskrities buvo priskirta Karaliaučiaus apygardai). Vėliau atskirtos miestų apskritys (vok. Stadtkreise) bei krašto apskritys (vok. Landkreise).

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Gumbinės apygardoje buvo 3 miestų apskritys (Įsruties, Klaipėdos, Tilžės) bei 12 krašto apskričių (Darkiemio, Unguros, Stalupėnų, Pakalnės, Geldapės, Gumbinės, Šilutės, Įsruties, Klaipėdos, Pilkalnio, Tilžės-Ragainės, Freuburgo). Karaliaučiaus apygardoje tada buvo 1 miesto (Karaliaučiaus) apskritis, 12 krašto apskričių: Bartensteino, Braunsbergo, Girdavos, Heiligenbeilio, Heilsbergo, Labguvos, Marungo, Ylavos, Prūsų Olandijos, Rastenburgo, Sembos, Vėluvos. Dar buvo Alenšteino apygarda (su 1 miesto ir 9 krašto apskritimis) ir Vakarų Prūsijos apygarda (su 1 miesto bei 5 krašto apskritimis).

Prūsijos ir Vokietijos administracinio tritorinio suskirstymo administracinė struktūra buvo gana gerai sutvarkyta, valdininkai turėjo didelę darbo patirtį, buvo baigę mokyklas, stropiai vykdė įstatymus.

1923 Klaipėdos kraštui prisijungus prie Lietuvos valstybės, iš buvusios Klaipėdos apskrities, Tilžės-Ragainės apskrities dalies ir kitų teritorijų buvo sudarytos Klaipėdos, Šilutės ir Pagėgių apskritys. Po 1939 nacių įsiveržimo Pagėgių apskritis buvo panaikinta, nustatytos naujos apskričių ribos. Sovietinės okupacijos metais senasis administracinis teritorinis buvo iš esmės pakeistas.

L: Topographische Uebersicht des Verwaltungs–Bezirks der Königlichen Preussischen Regierung zu Königsberg in Preussen. Königsberg, 1820; Hofmann J. Beiträge zur Statistik des preussischen Staats. Berlin, 1821, S. 52–57; Krug L. Die Preussische Monarchie topographisch, statistisch und wirtschaftlich nach amtlichen Quellen. Die Provinz Ostpreussen. Berlin, 1833, S. 4–9; Handbuch zu dem Atlas von Preussen in 27 Karten. Erfurt, 1833. Bd, 1. Teil 2, S. III; Toeppen M. Historisch–Comparative Geographie von Preussen. Gotha, 1858; Weiss A. Preussisch–Litauen und Masuren. Rudolstadt, 1878, Teil I, S. 108–109; 1879. Teil. II, S. 1–4; Frisch G. Einteilung Ostpreussens im XVIII saecl. in administrativer und juristischer Beziehung. Königsberg, 1879; Bornhak C. Geschichte des preussischen Verwaltungsrechts. Bd. III. Berlin, 1886, S. 50–68; Stein R. Die Umwandlung der Agrarverfassung Ostpreussens durch die Reform des neunzehnten Jahrhunderts. Jena, 1918, S. 3–5.

Algirdas Matulevičius

Iliustracija: Žemėlapis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos administracinis teritorinis suskirstymas iki 1939