Lietuvos departamentas

Lietuvõs departameñtas (vok. Litauisches Departement, Litauisches Kammerdepartement), 1736–1818 Prūsijos karalystės administracinis teritorinis vienetas. Sudarytas baigiantis didžiajai vokiečių kolonizacijai. Centras – Gumbinė. Valdymo pagrindinė įstaiga – Gumbinės karo ir domenų rūmai (Lietuvos karo ir domenų rūmai). Lietuvos departamentas apėmė Mažosios Lietuvos pagrindinę dalį – Lietuvos provinciją (Klaipėdos, Tilžės, Ragainės ir Įsruties apskritys) ir Моzūriją (susidarė prūsų ir dalies lietuvininkų žemėse – Unguros, Alėckos, Luko, Lėciaus, Johannisburgo, Rheino ir Seehesteno apskrityse bei Neuhofo bajoriškąjį valsčių). Lietuvos departamento plotas 1800 buvo apie 17 000 km², gyveno per 340 000 žmonių; iš jų bajorų žemėse apie 32 000 žmonių; dauguma lietuviai ir mozūrai-lenkai, vokiečių (daugiausia kaimiečių) atsikėlė per kolonizaciją. Buvo 20 miestų, 64 valstybiniai valsčiai su 164 palivarkais, 3256 kaimai (apie 41 500 sodybų; bajorams priklausė apie 4500 sodybų). Lietuviškose apskrityse veikė 1 katalikų, 116 evangelikų liuteronų, 9 evangelikų reformatų parapijos. Po napoleonmečio nuo 1815 darant administracines teritorines, ūkines ir kitas reformas iš Lietuvos departamento perduota Rytprūsių departamentui Kretingalės, Klaipėdos, Juodkrantės ir Priekulės parapijos. Lietuvos departamentui iš Rytprūsių departamento tada perduotos Gastų, Lapynų, Įsės, Skaisgirių, Aulavėnų, Beržkalnio, Želvos, Puškiemio, Trempų, Dombrovkos, Engelsteino, Juodlaukių, Eichmedynės, Aveidų parapijos. 1818 Lietuvos departamentas pertvarkytas į Gumbinės apygardą.

L: Topographische Uebersicht des Verwaltungs-Bezirks der Königlichen Preussischen Regierung zu Königsberg in Preussen. Königsberg, 1820; Toeppen M. Historisch-Comparative Geographie von Preussen. Gotha, 1858.

Algirdas Matulevičius