Gumbinės apygarda

Gumbnės apýgarda, Gumbnės administrãcinė srits (vok. Regierungsbezirk Gumbinnen), 1818–1945 (formaliai nuo 1808 XII 20) Prūsijos karalystės, vėliau Vokietijos imperijos teritorinis administracinis vienetas. Sudarytas per 1815–1818 reformą vietoj Lietuvos departamento. Gumbinėje centrinė administracinė įstaiga Gumbinės karo ir domenų rūmai. Gumbinės apygardą sudarė 16 apskričių. Tai Mažosios Lietuvos pagrindinė dalis (10 apskričių) ir Mozūrai (6 apskritys). Lietuviškos apskritys: Šilutės, Lankos (Pakalnės), Tilžės, Ragainės, Pilkalnio, Stalupėnų, Gumbinės, Įsruties, Darkiemio, Geldapės (į šią apskritį, tarp kitų, įėjo Dūbininkų, Gurnių, Grabavos ir kitos lietuviškos parapijos) ir mozūriškos-lenkiškos: Unguros (priklausė Engelsteino, Kūčių, Benkaimio, Duobių ir kitos lietuviškos parapijos), Alėckos (Mierūniškių, Šventainio, Šareikių ir kitos lietuviškos parapijos), Lėciaus (Milkų, Vidminų ir kitos lietuviškos parapijos), Luko, Johannisburgo (Jansborko) ir Sensburgo. Tos 10 lietuviškų apskričių (vadinamų kreizais, vok. Kreis) sudarytos per 1815–1818 teritorinę administracinę reformą vietoj ligtolinių 3 didelių apskričių (Tilžės, Ragainės ir Įsruties; vadinamų hauptamtais, vok. Hauptamt). Klaipėdos apskritis, iki 1818 buvusi Lietuvos departamente, prijungta prie sudarytos Karaliaučiaus apygardos (į ją įtraukta dar keletas lietuviškų apskričių). Taip Karaliaučiaus apygardoje buvo sujungti Klaipėdos ir Karaliaučiaus uostai. Kaip kompensacija iš buvusio Rytų Prūsijos departamento, sudarant Karaliaučiaus apygardą, Gumbinės apygardai buvo priskirtos lietuviškų parapijų dalys: Lapynų, Įsės, Gastų, Skaisgirių, Aulavėnų, Beržkalnio, Želvos, Puškiemio, Juodlaukių, Trempų, Dombrovkos, Engelsteino, Aveidos. 1818 Gumbinės apygardos plotas buvo 15 880 km², iš jų 10-ties lietuviškų apskričių – apie 10 000 km². Gyveno 378 000 žmonių, iš jų 10-tyje lietuviškų apskričių – apie 273 460 žmonių, iš jų miestuose – 34 965 žmonės. Gyventojų pasiskirstymas tautybėmis XIX a. pagal vokiečių statistikos duomenis netikslus. Lietuvininkai dažniausiai nesuprato klausimo, o apklausinėtojai stengėsi sumažinti lietuvių skaičių. 1817 Gumbinės apygardoje buvo surašyta 377 500 gyventojų. Iš jų užrašyta lietuviais 91 301, vokiečiais – 177 798, lenkais – 108 401. 1825 lietuvių užrašyta 102 134, 1843 – 121 640, 1852 – 110 175 (o vokiškai kalbančiųjų 390 900). 1900 Gumbinės apygarda turėjo 792 240 gyventojų: 767 632 evangelikai, 14 294 katalikai, 5587 kiti krikščionys ir 4690 žydų. Buvo 19 miestų, 2780 valsčių ir 871 dvaras. 1905 įkūrus atskirą Alenšteino apygardą, prie jos buvo prijungta Gumbinės apygardai priklausiusi rytinė Mozūrija (išskyrus Alėckos apskritį, likusią Gumbinės apygardoje). 1939 pabaigoje Gumbinės apygarda apėmė 11 821 km², 12 apskričių ir 3 miestus su 693 239 gyventojais. 1939–1945 Gumbinės apygardai buvo priskiriamas ir nacių Vokietijos aneksuotas Klaipėdos kraštas. Apskritys ir gyventojų skaičiai 1939 pabaigoje – kaimiškosios apskritys: Alėckos – 37 998, Darkiemio – 31 549, Geldapės – 45 825, Gumbinės – 55 272, Įsruties – 43 224, Klaipėdos – 27 752, Pakalnės 54 867, Pilkalnio – 42 656, Stalupėnų – 41 265, Šilutės – 41 592, Tilžės-Ragainės – 79 382, Unguros – 42 744 žmonės. Miestai: Įsrutis – 48 711, Klaipėda – 41 297, Tilžė –59 105 gyventojai. Po Antrojo pasaulinio karo, pagal 1945 Potsdamo konferencijos nutarimus, Gumbinės teritorijos 6621 km² pavesta laikinai (iki Taikos konferencijos) administruoti SSRS, 2778 km² – Lenkijai.

L: Der Regierungs-Bezirk Gumbinnen nach seiner Lage, Begränzung, Bevölkerung und Eintheilung. Gumbinnen, 1818; Hofmann J. Beiträge zur Statistik des preussischen Staats. Berlin, 1821; Hoppe F. Ortsnamen des Regierungs-Bezirk Gumbinnen. Gumbinnen, 1877; Krug L. Die Preussische Monarchie topographisch, statistisch und wirtschaftlich nach amtlichen Quellen. Die Provinz Ostpreussen. Berlin, 1833; Meyer H. Topographisch-statistische Übersicht des Regierungsbezirks Gumbinnen. Insterburg, 1839; Weinreich A. Bevölkerungsstatistiken und siedlungsgeographische Beiträge zur Kunde Ost-Masurens. Königsberg, 1911; Toeppen M. Historisch-Comparative Geographie von Preussen. Gotha, 1858; Töppen M. Geschichte Masurens, Danzig, 1870; Bornhak C. Geschichte des preußischen Verwaltungsrechts. Bd. III. Berlin, 1886, S. 50–90; Matulevičius A. Mažoji Lietuva XVIII amžiuje. V., 1989, p. 51–54 ir žemėlapis.

Algirdas Matulevičius

Vilius Pėteraitis

Iliustracija: Gumbinė, 1980 / Iš Rimanto Matulio rinkinio

Iliustracija: Gumbinės valdžios rūmų liekana, 1998