Karaliaučiaus apygarda

Karaliáučiaus apýgarda, Karaliáučiaus administrãcinė srits (vok. Regierungsbezirk Königsberg), 1818–1945 (formaliai nuo 1808) Prūsijos karalystės teritorinis administracinis vienetas. Sudaryta per 1815–18 reformą vietoj Rytprūsių departamento. Centras Karaliaučius. Centrinė administracinė įstaiga – Karaliaučiaus karo ir domenų rūmai. Karaliaučiaus apygarda buvo pavaldi Berlyno generalinei direktorijai. Karaliaučiaus ir Gumbinės apygarda apėmė visą senosios Prūsos teritoriją nuo Klaipėdos iki Vyslos. Karaliaučiaus apygardą sudarė 20 apskričių (kreizų, vok. Kreis): Karaliaučiaus miesto ir kaimiškoji, Klaipėdos (iki 1818 įėjo į Lietuvos departamentą, kuris tuomet buvo pertvarkytas į Gumbinės apygardą), Labguvos, Vėluvos, Girdavos, Friedlando (pastarosiose 4-iose apskrityse gyveno nemažai lietuvininkų arba jų bei prūsų kilmės žmonių), Žuvininkų, Šventapilės, Ylavos, Brunsbergo, Heilsbergo, Marungo, Rastenburgo, Rešliaus (Rössel), Osterodės, Neidenburgo, Ortelsburgo, Alenšteino (pastarosiose 6 apskrityse daugiausia gyveno lenkai arba lenkų kilmės žmonės) ir Prūsų Olandijos. Plotas apie 23 000 km². Taigi nuo 1818 lietuviškiausia Klaipėdos apskritis (jos diduma) buvo priskirta Karaliaučiaus apygardai. Ši apygarda vienijo Klaipėdos ir Karaliaučiaus uostus. Karaliaučiaus apygardoje buvo 59 valsčiai su 163 palivarkais ir 1652 laukininkų kaimais (apie 37 000 sodybų). Bajorų žemėse buvo 757 kaimai (apie 21 tūkst. sodybų). 1818 Karaliaučiaus apygardoje gyveno per 565 000 žmonių: per 446 000 evangelikų, per 116 000 katalikų, 2250 žydų (daugiausia gyveno Karaliaučiuje), 462 menonitai. Gyventojų surašymo (1848) duomenimis, Karaliaučiaus apygardoje gyveno apie 838 000 civilių gyventojų, iš jų 664 000 vokiečių, 133 000 lenkų ir 41 000 lietuvių. Veikė 268 evangelikų liuteronų, 8 evangelikų reformatų ir 81 katalikų parapija. Tada Karaliaučiaus apygardoje gyveno 661 875 evangelikai, 171 000 katalikų (daugiausia lenkai) ir 5125 žydai. 1848 Karaliaučiaus apygardoje buvo 48 miestai su 203 000 civilių gyventojų ir 5513 kaimų, palivarkų bei vienkiemių su 635 000 gyventojų; 455 bažnyčios bei maldos namai, 1549 mokyklos. Evangelikų liuteronų bažnyčių bei maldos namų 1818 buvo: miestuose 65 (jose dvasininkų 91), kaimuose 211 (159), evangelikų reformatų bažnyčių bei maldos namų atitinkamai 5 (7) ir 3 (3), katalikų – 25 (59) ir 104 (12); menonitų susirinkimų namų mieste – 1, sinagogų (tik miestuose) – 15. Karaliaučiaus apygardoje veikė 4 gimnazijos, 2 mokytojų seminarijos, 48 miesto mokyklos, 1197 pradžios mokyklos (1112 kaimuose ir 85 miestuose bei miesteliuose).

L: Topographische Uebersicht des Venvaltungs–Bezirks der Königlichen Regierung zu Königsberg in Preussen. Königsberg, 1820; Handbuch zu dem Atlas. Bd. 1. Teil 2. Erfurt, 1833; Krug L. Die Preussische Monarchie topographisch, statistisch und wirtschaftlich nach amtlichen Quellen. Die Provinz Ostpreussen, Berlin, 1833; Schlott A. Topographisch-statistische Uebersicht des Regierungs-Bezirks Königsberg. Tilsit, 1848; Toeppen M. Hislorisch-comparative Geographie von Preussen. Gotha, 1858.

Algirdas Matulevičius

Iliustracija: Karaliaučius, XIX a. / Iš Domo Kauno rinkinio