Rytų Prūsijos departamentas

Ryt Prsijos departameñtas, Rýtprūsių departameñtas (vok. Ostpreussisches Departement), 1723–1818 Prūsijos karalystės teritorinis administracinis vienetas. Kartais jis buvo vadinamas tiesiog Rytų Prūsija. Priklausė Rytprūsių provincijos vakarinė teritorija (rytinė – Lietuvos departamentui). Sudarytas reformuojant Prūsijos valstybę ir siekant patobulinti kariuomenės rekrūtavimą bei karališkųjų domenų valdymą. Centras – Karaliaučius. Centrinė administracinė įstaiga – Karaliaučiaus karo ir domenų rūmai. Po 1752 reformos Rytų Prūsijos departamentą sudarė 8 didelės apskritys (vok. Kreis), prilygstančios nedidelėms sritims: Žiokų, Tepliavos, Brandenburgo, Rastenburgo, Brunsbergo, Heilsbergo (pastarosios dvi nuo 1772 – po Abiejų Tautų Respublikos I padalijimo), Marungo ir Neidenburgo. 1800 Rytų Prūsijos departamento didžiausia bajorų žemėvalda buvo Brandenburgo, Marungo, Rastenburgo ir Žiokų apskrityse. XVIII a. pabaigoje valstybinėje (karališkojoje) Rytų Prūsijos departamento žemėje buvo 1666 kaimai (sudarė 138 valsčius), iš jų buvo 10 (0,6%) paveldimai laisvųjų žmonių, 966 (58%) lažininkų, 137 (8%) šatulinių valstiečių, 21 (1%) šatulinių kulmiškių, 290 (18%) kulmiškių, 97 (6%) mišrūs (lažininkų, činšininkų, kulmiškių), 7 (0,4%) grynai kolonistų kaimai. Rytų Prūsijos departamento bajorų privačioje žemėje XVIII a. pabaigoje buvo 742 (37%) lažininkų, 70 (3%) grynųjų činšininkų, činšininkų ir paveldimai laisvųjų valstiečių kaimų. 1750 Rytų Prūsijos departamente buvo 4550 (5%) kulmiškių, laisvųjų valstiečių ir seniūnų, 14 758 (16%) valstiečiai ir smuklininkai, 7512 (8%) trobelninkų ir daržininkų, 16 267 (19%) padienininkai, 15 296 (17%) bernai ir patarnautojai, 11 300 (13%) pusbernių, 19 919 (22%) mergų ir pusmergių. 1802 buvo 6063 (5%) kulmiškiai, laisvieji valstiečiai ir seniūnai, 20 058 valstiečiai ir smuklininkai, 7343 (6%) trobelninkai ir daržininkai, 33 110 (26%) padienininkų, 21 113 (16%) bernų ir patarnautojų, 15 412 (12%) pusbernių, 26 022 (20%) mergos ir pusmergės. 1801 Rytų Prūsijos departamento plotas buvo apie 20 000 km² (su jūros plotu – 22 360 km²), apie 414 000 gyventojų, šiaurinėje dalyje (Labguvos, Žiokų, Tepliavos apskrityse) daugiausia buvo lietuvių, pietinėje ir rytinėje dalyse – lenkų, vakarinėje dalyje – vokiečių. Buvo 47 miestai. Po napoleonmečio 1815–1818 Rytų Prūsijos departamentas pertvarkytas į Karaliaučiaus apygardą.

Algirdas Matulevičius