apskritis

apskrits (vok. Kreis), administracinio teritorinio suskirstymo vienetas. 1752 karaliaus Friedricho II nurodymu Senoji Prūsija iš 3 didelių buvo suskirstyta į 10 sričių su naujomis įvairaus dydžio apskritimis. Vietoj buvusių hauptamtų atsirado apskritys – kreizai (Kreis). Atsižvelgiant į vyraujančią tautybę, vienos apskritys buvo vadinamos lietuviškomis, kitos – lenkiškomis, dar kitos – vokiškomis. Per 1815–1818 administracinę teritorinę reformą, vietoj departamentų sudarius Gumbinės apygardą (XVI a.) ir Karaliaučiaus apygardą (XX a.), apskritis tapo pastoviu administraciniu teritoriniu vienetu su įvairiomis institucijomis, įvesta apskrities viršininko – landrato pareigybė. Susikūrus Vokietijos imperijai, 1872 buvo priimtas apskrities administravimo įstatymas. Išrinktas apskrities seimelis rinkdavo valdybą ir apskrities viršininką. Apskrities valdžia atliko savivaldybės funkcijas. 1923 Klaipėdos kraštui prisijungus prie Lietuvos valstybės, buvo sudarytos Klaipėdos, Šilutės ir Pagėgių apskritys, pavaldžios krašto Direktorijai. Apskrities seimelis rinkdavosi kasmet po 2–3 kartus; posėdžiuose aptardavo svarbiausius klausimus, nustatydavo metinį biudžetą, išklausydavo valsčių viršaičių metines ataskaitas. Apskrities savivaldybės valdininkai vadovavo komisijoms: pramonės ir prekybos, žemės ūkio, mokesčių, švietimo ir kitoms. Jie prižiūrėjo valsčių ir kaimų administravimą, rinko savivaldybių mokesčius, kontroliavo, kaip atliekamos prievolės apskrityje, organizavo viešuosius darbus. 1950 sovietų valdžia apskritis pertvarkė į rajonus. Suiro demokratinė tvarka, panaikinta savivalda, įsigalėjo komandinis valdymas. Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę (1990), 1996 buvo atkurtos ir apskritys. Buvusio Klaipėdos krašto didžioji dalis priklauso Klaipėdos apskričiai.

Algirdas Matulevičius