Memelländische Volkspartei

Klaipėdos krašto tautos partija, Klaipėdos krašto vokiečių revanšistinė partija.

Memelländische Volkspartei [Klaipėdos krašto tautos partija], Klaipėdos krašto vokiečių revanšistinė partija. Įkurta 1925 VI 13 Memelländischer Kulturbund iniciatyva, artėjant Klaipėdos krašto I seimelio rinkimams. Įėjo į Wahlkomitee für Einheitsfront [Vienybės fronto rinkimų komitetas] sudėtį. Vadovai: Jozephas Krausas, Richardas Meyeris, R. Grabowas ir kiti. Kiekvienoje didesnėje gyvenvietėje turėjo patikėtinį, kurio veikla suaktyvėdavo per rinkimus. Memelländische Volkspartei nariai neregistruoti. Jais buvo pramonininkai, pirkliai, valdininkai, amatininkai, iš dalies žvejai ir miestelėnai. Leido „Memeler Dampfboot“. Partijos narius rėmė įvairios Vokietijos organizacijos ir valdžia. Valdininkams vokiečiai skirdavo vadinamąsias beprocentes paskolas (vok. Zinsloses Darlehn ) Klaipėdos krašte ir Vokietijoje mokamo atlyginimo skirtumui kompensuoti; jiems išduodavo raštiškas garantijas, kad dėl vokiškumo netekus darbo Klaipėdos krašte, bus suteikta analogiška tarnyba Vokietijoje. Memelländische Volkspartei tapo viena įtakingiausių partijų Klaipėdos krašte. Jos žinioje buvo Klaipėdos miesto kredito įstaigos, todėl pramonininkai ir pirkliai buvo uolūs partijos politikos vykdytojai. Klaipėdos krašto I seimelyje Memelländische Volkspartei sudarė 11 narių frakciją: J. Krausas (pirklys), Albrechtas Rogge (teisininkas), R. Meyeris (mokyklų patarėjas), V. Richtsmeieris (amatininkas), F. Gaidies (Gaidys; pirklys), F. Suhras (pirklys), A. Vorbeckas (pirklys), H. Gehlhaaras (amatininkas), R. Riechertas (valdininkas), E. Luttkus (pirklys) ir Idzelis (valdininkas). Seimelio pirmininku tapo J. Krausas (1 lentelė). Tarp gubernatoriaus Jono Žiliaus ir seimelio daugumos partijų kilus konfliktui dėl Direktorijos sudarymo, J. Krausas, J. Gubba (Landwirtschaftspartei) ir M. Zevaldas (Socialdemokratų partija) iš Tilžės kreipėsi į Tautų Sąjungos Tarybą ir išsireikalavo, kad į Direktorijos sudėtį 1926 būtų įtraukti 2 Memelländische Volkspartei atstovai. Jais tapo pirklys P. Štumberis ir teisininkas Artūras Kairys. Kiti atstovai Direktorijoje: Adamas Vorbeckas (1927–1930); kunigas Jurgis Puodžius (1931–1932); mokytojas Fricas Walgahnas (1932–1934); pirklys Paulius Šulcas (1934). Lietuvos III seimo rinkimuose Memelländische Volkspartei užsitikrino 2 mandatus. Vyriausiasis burmistras R. Grabowas ir mokytojas Jackstaidtis (Jakštaitis) kartu su kitais 4 vokiečių atstovais sudarė Vokiečių klaipėdiškių frakciją (ši kartu su liaudininkais sudarė seimo daugumą). Kaip Ypatingieji tautos atstovai nuo Klaipėdos krašto, Memelländische Volkspartei nariai Michelis Petereitis (Pėteraitis; Klaipėdos aps.), Adolfas Henkelis (Šilutės aps.), Michaelis Jurgeleitis (Jurgelaitis; Pagėgių aps.) dalyvavo 1931 Lietuvos prezidento rinkimuose. Memelländische Volkspartei dalyvavo Klaipėdos krašto apskrities seimelių rinkimuose (2 lentelė), Klaipėdos miesto taryboje (3 lentelė). Po 1933 susikūrusios nacistinės partijos Christlich Sozialistische Arbeitsgemeinschaft des Memelgebiets (CSA) ir Sozialistische Volksgemeinschaft des Memelgebiets (SOVOG) kritikavo Memelländische Volkspartei veiklą. Ilgametis partijos vadovas J. Krausas ir kiti aktyvistai tada priversti emigruoti į Vokietiją. Daugelis Memelländische Volkspartei rėmėjų perėjo į CSA ir SOVOG. Memelländische Volkspartei vadovu tapo pirklys Willis Bethke. 1933 pabaigoje Memelländische Volkspartei ryšiai su Vokietija nutrūko, partija neteko finansavimo. Lietuvos Respublikos seimui 1934 II 8 priėmus Tautai ir valstybei saugoti įstatymą, nacistinės CSA ir SOVOG partijos teistos už antivalstybinę veiklą, dalis Memelländische Volkspartei aktyvistų, vengdami arešto, pabėgo į Vokietiją. Kai kurie partijos nariai teisti Neumanno–Sasso byloje. 1935 rinkimuose į V seimelį Memelländische Volkspartei dalyvavo įtraukta į Vienybės sąrašą (vok. Einheitsliste); į VI seimelio rinkimus (1938) ėjo pagal Klaipėdos vokiečių sąrašą (vok. Memeldeutsche Liste ). Po rinkimų partijos veikla praktiškai baigėsi. Aktyvesni nariai įstojo į Nationalsozialistische Deutsche Arbeiterpartei [Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partija] (NSDAP).

1 lent. **Memelländische Volkspartei atstovai Klaipėdos krašto seimeliuose**
Seimelio nr.	Rinkimų data	Iš viso seimelio narių	Memelländische Volkspartei atstovų seimelyje (Memelländische Volkspartei frakcijoje)	Balsavusiųjų už Memelländische Volkspartei rinkėjų	Balsavusiųjų už Memelländische Volkspartei rinkėjų (%)
I	1925 X 19	29	11	23 082	37,0
II	1927 VIII 30	29	10	17 636	32,2
III	1930 X 10	29	8	13 709	27,6
IV	1932 V 4	29	8	17 930	27,3
V	1935 IX 29–30	29	Einheitsliste [Vienybės sąrašas]
VI	1938 XII 11	29	Memeldeutsche Liste [Klaipėdos vokiečių sąrašas]

2 lent. **Memelländische Volkspartei dalyvavimas Klaipėdos krašto apskrities seimelių rinkimuose**
Apskritis	Iš viso seimelio narių	Rinkimų data ir Memelländische Volkspartei išrinktų atstovų į apskričių seimelius
		1925 VII 10	1928 VI 11	1931 VI 22	1932 VII 22	1933 III 14
Klaipėdos	20	1	1	2	2	2
Šilutės	21	5	4	2	–	–
Pagėgių	21	1	1	1	–	–

3 lent. **Memelländische Volkspartei atstovai Klaipėdos miesto taryboje**
Iš viso Klaipėdos miesto tarybos narių	Rinkimų data ir Memelländische Volkspartei išrinktų atstovų į Klaipėdos miesto tarybą
	1924 IV 28	1927 IV 28	1930 V 19	1933 V 19
40	19	19	18	8

L: Valsonokas R. Klaipėdos problema. Klaipėda, 1932; Kazlauskas J. Klaipėdos krašto politinių partijų veikimo apžvalga (1923–1934) // LVA, F923, Ap.1, B855, L69–82; Vanagaitis J. Kovos keliais. Klaipėda, 1938; Žostautaitė P. Klaipėdos kraštas 1923–1939. V., 1992; Žalys V. Kodėl Lietuvai nesisekė Klaipėdoje tarp 1923–1939 m. V., 1993; Gelžinis M. Mūsų gimtinė Mažoji Lietuva. V., 1996; Vareikis V. Vokiečių ir lietuvių santykiai Mažojoje Lietuvoje... // Šiaurės Atėnai, 1998, Nr. 45; Gliožaitis A. Prieštaringi trečiojo seimo darbai (1926–1927 m.) // Atgimimas, 2001, Nr. 2; Gliožaitis A. Kairiųjų ir tautininkų priešprieša (1927–1928 m.) // Atgimimas, 2001, Nr. 7.

Algirdas Antanas Gliožaitis