socialdemokratai

socialdemokrãtai, XIX a. socialistinių idėjų poveikyje išaugusio tarptautinio judėjimo atstovai, deklaravę siekius panaikinti socialinę ir politinę nelygybę bei išnaudojimą, demokratinės santvarkos ir socialinių įstatymų pagalba sukurti socialiniu teisingumu pagrįstą visuomenę. Vokietijoje pirmąją socialdemokratų partiją – Visuotinę vokiečių darbininkų sąjungą – 1863 Leipcige įsteigė Ferdinandas Lassalle. 1869 Augustas Bebelis ir Wilhelmas Liebknechtas Eisenache įkūrė promarksistinę Socialdemokratų darbininkų partiją. 1875 abi partijos susijungė Gothos programos pagrindu į Vokietijos socialistų (nuo 1890 – socialdemokratų) darbininkų partiją (SPD). Stiprėjant jos įtakai Otto von Bismarcko vyriausybė suvertė jai kaltę dėl pasikėsinimo į kaizerio Wilhelmo I gyvybę (1878 V 11) ir pasiekė, kad 1878 X 21 būtų priimtas Įstatymas dėl gynybos nuo socialdemokratijos išsišokimų (atšauktas 1890), pagal kurį visos darbininkų organizacijos turėjo būti paleistos, jų laikraščiai uždaryti, o veikėjai suimti. Nepaisant to, kad šios priemonės užgniaužė socialdemokratų politinį veiklumą, jie toliau galėjo patekti į Reichstagą keldami savo kandidatūras kaip nepriklausomi kandidatai. 1890–1912 per rinkimus į Reichstagą socialdemokratų įtaka išaugo (nuo 19,8% iki 34,8% balsų arba nuo 35 iki 110 mandatų) ir 1912 socialdemokratai tapo didžiausia frakcija Reichstage. 1891 Erfurto programoje Vokietijos socialdemokratai deklaravo neišvengiamą kapitalizmo žlugimą, todėl pagrindiniu socialistų tikslu nurodė esant ne kovą už proletarinę revoliuciją, bet kovą už darbininkų padėties pagerinimą. Rytų Prūsijos socialdemokratams priklausė ir kai kurie lietuviai. Nuo XIX a. pabaigos socialdemokratų idėjos plito ir Mažojoje Lietuvoje, bet čia jos nebuvo populiarios. Nuo 1871 Mažosios Lietuvos socialdemokratai nesėkmingai kėlė kandidatus į Reichstagą. 1898 Tilžės–Pakalnės rinkimų apskrityje savo kandidatą kėlė socialdemokratines idėjas propagavusi Lietuvos darbininkų partija; rinkimuose patyrusi nesėkmę iširo. 1901 papildomuose Reichstago rinkimuose Klaipėdos–Šilokarčemos apskrities socialdemokratų atstovas nebuvo išrinktas. 1902 Ragainės–Pilkalnio rinkiminėje apskrityje bandyta įsteigti Lietuvių socialdemokratų partiją, 1904 Tilžės lietuviai turėjo ketinimų įkurti Prūsų lietuvių socialdemokratų partiją, bet sumanymai liko neįgyvendinti; lietuvininkai į socialdemokratus žiūrėjo nepalankiai. Mažojoje Lietuvoje socialdemokratai savo idėjas propagavo visuomenės susirinkimuose, atsišaukimuose, spaudoje. Pirmieji atsišaukimai ir knygos lietuvių kalba pasirodė 1898, Tilžėje ir Bitėnuose 1901–1906 leido laikraštį „Darbininkų balsas“, 1902–1907 su pertraukomis ėjo Lietuvių socialdemokratų kalendorius. 1914 socialdemokratai pasisakė už karo kreditus; taip esą išdavė savo internacionalistines ir pacifistines idėjas, paremdami imperialistų karą. Tai išprovokavo Vokietijos socialdemokratų skilimą: partijos viduje išsiskyrė Rosos Luxemburg vadovaujama Gruppe Internationale, nuo 1916 – Spartakusgruppe, nuo 1917 – Nepriklausoma Vokietijos socialdemokratų partija. Nepaisant to, ir po Pirmojo pasaulinio karo liko įtakingiausia partija Vokietijoje. Klaipėdos krašte 1919 I 19 rinkimuose į Vokietijos nacionalinį susirinkimą ji gavo 57,92% balsų. 1919 įvedus partinio atstovavimo principą rinkimuose į Vokietijos miestų delegatų susirinkimus, per 1919 V 19 rinkimus į Klaipėdos delegatų susirinkimą socialdemokratai gavo daugiausia (22 iš 36) mandatų, sėkmingi buvo ir 1924 IV 28 rinkimai (13 iš 40 mandatų); po jų socialdemokratai dalyvavo valdančioje koalicijoje (Einheitsfront); joje buvo nublokšti į antrą planą ir 1926 lapkritį iš koalicijos pasitraukė. Suskilę į 2 grupes vėliau didesnės politinės įtakos Klaipėdoje nebeturėjo, iš dalies užleido savo pozicijas sustiprėjusiems komunistams. Po Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos krašte veikė Klaipėdos krašto socialdemokratų partija (Sozialdemokratische Partei des Memelgebiets, SPM), vadovaujama Georgo Panarso (nuo 1923), Maxo Seewaldto (nuo 1925), Augusto Kislaičio (nuo 1926). Ji palaikė glaudžius ryšius su Vokietijos ir Lietuvos socialdemokratais, rinkimuose į Klaipėdos krašto seimelį 1925 gavo 5, 1927 – 3, 1930 – 4, 1932 – 2 iš 29 mandatų.

Vasilijus Safronovas

Iliustracija: „Komunistų manifestas“, Lietuvos socialdemokratų partijos išspausdintas Bitėnuose, Martyno Jankaus spaustuvėje, 1904 / Iš Domo Kauno knygos „Iš lietuvių knygos istorijos“, 1986