Landwirtschaftspartei

Landwirtschaftspartei, Memelländische Landwirtschaftspartei [Klaipėdos krašto žemės ūkio partija], vokiška politinė partija 1925–1934. Artėjant rinkimams į Klaipėdos krašto I seimelį vokiečių Kultūrbundo ir Socialdemokratų partijos vadovai 1925 birželį sudarė Vienybės fronto rinkimų komitetą (vok. Einheitsfront). Siekiant pritraukti įvairias socialines grupes, sudaryti keletą rinkimų sąrašų 1925 VI 13 Kultūrbundo posėdyje įsteigtos 2 naujos vokiečių partijos: Landwirtschaftspartei ir Volkspartei [Tautos partija]. Landwirtschaftspartei priklausė ūkininkai, karo invalidai, dalis žvejų ir valdininkų. Landwirtschaftspartei veiklą palaikė ir dalis lietuvininkų. Šios partijos žinioje liko Kulturbundas, per kurį Vokietija finansavo įvairias Klaipėdos krašto organizacijas. Landwirtschaftspartei vadovavo įtakingi krašto politikai Heinrichas Conradas (valdybos pirmininkas), Konradas von Dressleris, James Gubba ir kiti. Klaipėdoje buvusi vadovybė turėjo savo patikėtinius kiekvienoje parapijoje ir kaime, kurie ypač suaktyvėdavo per rinkimus į seimelį. Landwirtschaftspartei turėjo laikraščius Memel Rundschau, „Lietuviška ceitunga“, iš dalies „Memeler Dampfboot“. Landwirtschaftspartei darė įtaką krašto ekonominėms organizacijoms (pvz., Viehvernertungsgesellschaft, tvarkiusi gyvulių eksportą į Vokietiją ir pirmenybę teikusi Landwirtschaftspartei nariams). Partija kontroliavo kredito įstaigas (Agraria, Landschaftsbank Memel AG, Vereinsbank, Raiffeisenbank Aktiengesellschaft), teikusias nuolaidų Landwirtschaftspartei nariams, spaudusias nepaklusniuosius. Todėl Landwirtschaftspartei tapo įtakingiausia partija Klaipėdos krašte (1 lentelė). Landwirtschaftspartei frakciją I seimelyje sudarė: dvarininkai Konradas von Dressleris (seimelio vicepirmininkas), H. Conradas, J. Gubba, B. Hahnas, F. Schimkat [Šimkaitis], S. Habedankas ir ūkininkai M. Rugullies [Rugulis], Augustas Baldžius [Baldszus], Ch. Pagalies [Kristupas Pagalys], Ch. Jonischkies [Kristupas Joniškys] ir Mikelis Baltramiejus. Į Erdmono Simonaičio direktoriją (1926 I 16–XI 24) buvo pakviestas Landwirtschaftspartei frakcijos narys A. Baldžius. K. von Dressleris rinktas II–IV seimelių pirmininku. II ir III seimelių biuruose buvo išrinkti Ch. Jonischkies ir Ch. Pagalies. IV seimelio Landwirtschaftspartei frakciją sudarė: dvarininkai K. von Dressleris, J. Gubba ir ūkininkai G. Waschies [Jurgis Vaškys, seimelio II vicepirmininkas], M. Killus (frakcijos pirmininkas), Ch. Jonischkies (seimelio biuro narys), M. Bertulait (Bertulaitis, seimelio biuro narys), E. Dommaschas, H. Haase, M. Schernus [Šernius] ir J. Krawolitskys. Seimelyje vyravusi Landwirtschaftspartei nuolat konfrontavo su Klaipėdos krašto gubernatūra ir Lietuvos Respublikos valdžia, ypač skiriant Direktorijos pirmininką. Antai 1931 I 8 Direktorijos pirmininku skirtas Otto Böttcheris (žemės ūkio kooperatyvų Klaipėdos apskrityje direktorius) pasikvietė į Direktoriją Landwirtschaftspartei narį Otto Szygaudą [Žygaudą]. Abu jie slapta vyko į Berlyną sudaryti prekybinių sandorių, dėl to vykęs konfliktas spręstas net Tautų Sąjungoje. Daug Landwirtschaftspartei atstovų buvo išrenkama į apskričių seimelius (2 lentelė). Landwirtschaftspartei nedalyvavo tik rinkimuose į Klaipėdos miesto seimelį. 1926 V 8 į Lietuvos Respublikos III seimą išrinkti 3 partijos atstovai: ūkininkai Mielbrechtas, Schuischelis [Jonas Šuišelis], Waschkies [Jurgis Vaškys]. Jie su 3 vokiečių atstovais sudarė Vokiečių klaipėdiškių frakciją. Ši su liaudininkais sudarė to Seimo daugumą iki III Seimo paleidimo 1927 IV 12. Lietuvos Respublikos prezidentą 1931 XII 11 Kaune rinko Ypatingieji tautos atstovai. Klaipėdos kraštui atstovavę Landwirtschaftspartei nariai Jonas Šiušelis (Klaipėdos apskrityje), Jurgis Vaškys (Šilutės apskrityje), Kristupas Jonušys (Pagėgių apskrityje) balsavo už Antano Smetonos išrinkimą Lietuvos Respublikos prezidentu 7 metams. Iki 1933 Vokietijos vyriausybė priešinosi nacionalsocialistų veiklai. Todėl Landwirtschaftspartei t. p. priešinosi nacių veiklai Klaipėdos krašte. Vokietijoje laimėjus naciams, Landwirtschaftspartei neteko tenykštės vyriausybės paramos. Partijos vadovai Šilutėje 1933 III 19 svarstė galimybes susitarti su Adolfo Hitlerio vyriausybe. 1933 VI Klaipėdos krašte įkurtos 2 nacistinės pakraipos politinės partijos: Christlich Sozialistische Arbeitsgemeinschaft des Memelgebiets (CSA) ir Sozialistische Volksgemeinschaft des Memelgebiets (SOVOG). Daug Landwirtschaftspartei narių, sekdami politines permainas Vokietijoje, perėjo į šias partijas. Landwirtschaftspartei valdyba savo 1933 VII 22 nutarimu ragino partijos narius stoti į SOVOG. Landwirtschaftspartei frakcija Klaipėdos krašto seimelyje (sumažėjusi iki 6 narių ir besąlygiškai vykdžiusi koalicijos partnerės Volkspartei nurodymus) t. p. ragino stoti į SOVOG, nes CSA ypač kritikavo Landwirtschaftspartei vadovybę. Už antivalstybinę veiklą 1934 VII 13 uždraudus SOVOG, Klaipėdos krašto komendantas uždraudė ir Landwirtschaftspartei per visą karo apsiausties laiką (nes partijos vadovybė ragino stoti į SOVOG). Kai kurie buvę Landwirtschaftspartei nariai areštuoti ir teisti nagrinėjant Neumanno–Sasso bylą. Pvz., Šereiklaukio dvaro savininkas K. von Dressleris kaip SOVOG neoficialus vadas nuteistas 8 metus kalėti. Teisti ir kiti dvarininkai: E. Rademacheris (Užlankės dvaras, Pagėgių apskrityje), Heinrikas Hildendorfas (Dumpių dvaras, Klaipėdos apskrityje), Otto Loretzas (Pagirių dvaras, Pagėgių apskrityje) ir kiti. Taip baigėsi aktyvi Landwirtschaftspartei veikla.

Valsonokas R. Klaipėdos problema. Klaipėda, 1932; Kazlauskas J. Klaipėdos krašto politinių partijų veikimo apžvalga (1923–34), LVA F 923, Ap. 1, B 855, L 69–82; Vanagaitis J. Kovos keliais. Klaipėda, 1938; Žalys V. Kodėl Lietuvai nesisekė Klaipėdoje tarp 1923–1939 m. V., 1993; Vareikis V. Vokiečių ir lietuvių santykiai Mažojoje Lietuvoje ir kai kurie memellanderių identiteto bruožai XIX–XX a. // Šiaurės Atėnai, 1998, nr. 45; Gliožaitis A. Prieštaringi trečiojo Seimo darbai (1926–27) // Atgimimas, 2001, nr. 2; Gliožaitis A. Kairiųjų ir tautininkų priešprieša (1927–28) // Atgimimas, 2001, nr. 7.

Algirdas Antanas Gliožaitis